CETP logo.pngPaveikslėlis1.png

CETP „Švarios energetikos transformacijos skatinimas“ partnerystės tikslas yra sudaryti sąlygas pereiti prie švarios energijos ir prisidėti prie ES tikslo iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, sutelkiant nacionalinį ir regioninį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, skirtą įvairioms technologijoms ir sisteminiams sprendimams, kurių reikia šiai transformacijai.

Šiuo metu CETP partnerystė vienija daugiau nei 50 mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų bei politikos formuotojų iš 30 šalių, sutelkdama nacionalinius biudžetus ir kasmet skelbdama bendrus kvietimus iki 2027 m.

CETP organizuojama dinamiška mokymosi veikla, sudaromos  galimybės semtis strateginių žinių (per CETP žinių bendruomenę) ir maksimaliai siekiama padidinti mokslo žinių poveikį (CETP Impact Network), kuris paspartintų naujų sprendimų paiešką, atkartojimą ir sklaidą rinkoje, taip pat skatintų įsisavinti ekonomiškai efektyvias švarios energijos technologijas.

CETP yra sudaryta iš 7 transformacijos iniciatyvų (angl. Transition Initiatives – TRI), kurios  apibrėžtos Strateginėje tyrimų ir Inovacijų darbotvarkėje. Pagal šias tematines iniciatyvas partnerystė telkia suinteresuotas šalis, organizuoja tematinės srities valdymą ir komunikaciją, kasmetinių bendrų kvietimų turinį bei įgyvendina gautų žinių valdymo ir poveikio didinimo veiklas.

1. Integruota nulinės emisijos energijos sistema (TRI1)

Pagrindinis TRI 1 tikslas – sukurti optimizuotą, integruotą europinę nulinės emisijos energijos sistemą, kurioje elektros paskirstymo ir perdavimo tinklai būtų laikomi būsimų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos sistemų pagrindu su aukšto lygio integracija tarp visų energijos perdavimo tinklų, pvz. elektros tinklų suderinimas su dujų, šildymo ir vėsinimo tinklais.

2. Tobulesnės nulinės emisijos energijos technologijos (TRI2)

TRI 2 misija yra sukurti nulinės emisijos energijos technologijų ir sprendimų sąvadą, pagrįstą atsinaujinančiais energijos šaltiniais kaip ateities energetikos sistemos pagrindą, galintį tiekti neutralią anglies dioksido aspektu elektros energiją, prieinamą visiems ir prisidėti prie sistemos atsparumo.

3. Klimato neutralumo įgalinimas naudojant saugojimo technologijas, atsinaujinančius degalus ir CCU/CCS (angl. Carbon capture and utilization/ Carbon capture and storage) (TRI3)

Pagrindinis TRI 3 tikslas – parengti švaresnius technologinius sprendimus saugojimo technologijoms, vandenilio ir atsinaujinančio kuro, CCS (anglies dioksido surinkimo ir saugojimo) ir CCU (anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo) srityse. TRI3-grupė finansuoja projektus, turinčius didelę įtaką technologijų spartinimui ir duodančius rezultatus, turinčius įtakos reikšmingam CO2 sumažinimui iki 2030 m. bei prisidedančius prie neutralaus klimato iki 2050 m. tikslo pasiekimo.

4. Efektyvūs nulinės emisijos šildymo ir vėsinimo sprendimai (TRI4)

Šios TRI4 tikslas - skatinti Europos šildymo ir vėsinimo transformacijai būtinus novatoriškus techninius sprendimus. TRI4 palaikys visas su šildymu ir vėsinimu susijusias gamybos technologijas, tokias kaip - visų gylio diapazonų geoterminė energija, saulės energijos taikymas, kolektyvinės ir individualios pastatytos aplinkos sistemos, saugojimo sprendimai ir pramoniniai bei kiti galutiniai vartotojai.

5. Integruotos regioninės energetikos sistemos (TRI5)

TRI5 siekia sukurti energijos transformacijos ekosistemas visoje Europoje, daugiausia dėmesio skiriant vietinėms ir regioninėms energetikos sistemoms.

Ketinama finansuoti projektus, kurie pateiktų skirtingoms regioninėms ypatybėms pritaikytus sprendimus, atsižvelgiant į tai, kas yra aktualu konkrečioje situacijoje, pvz., pramoninis, turistinis, dominuoja vėjas, saulės energija, su specialia infrastruktūra arba be jos, pvz., šildymo tinklas, lyguma ar kalnai ir pan.). Siekiama sukurti sisteminius modelių sprendimus, suteikiančius galimybes ir sinergiją jų aktyviam įtraukimui į energetikos sistemą bei turinčių didelį įgyvendinimo potencialą. Šis TRI5 orientuotas ne į atskirų technologijų kūrimą, o į tinkamus sisteminius sprendinius konkrečiam regioniniam kontekstui. Pavyzdinių modelių kūrimas šioje tematikoje apibrėžia būtinybę pakartoti modelio taikymą panašioje aplinkoje visoje Europoje.

6. Integruotos pramonės energetikos sistemos (TRI6) 

Šia iniciatyva siekiama sukurti ir pademonstruoti techninių sprendimų rinkinį, skirtą integruotoms pramoninėms energijos sistemoms, kurios įgalintų efektyvias anglies dvideginio neišskiriančias pramoninės gamybos vietas, o pramoninės energetikos sistemos būtų plėtojamos kaip visos energetikos sistemos dalis. Jame daugiausia dėmesio skiriama integruotiems sprendimams įvairiose pramonės šakose, energetikos sektoriuose ir viešajame bei privačiame sektoriuose. TRI 6 siekia sukurti ir demonstruoti techninių sprendimų rinkinį integruotoms pramoninės energijos sistemoms, kurios įgalina efektyvias anglies dvideginio neutralumo pramonines gamybos vietas ir perima pramonines energijos sistemas į plėtrą kaip visos energetikos sistemos dalį.

7. Energetikos integracija aplinkoje (TRI7)

TRI 7 misija – teikti sprendimus ir technologijas, kad esami ir nauji pastatai taptų aktyviu energetikos sistemos elementu, su padidintu pajėgumu gaminti, kaupti ir efektyviai naudoti energiją gyvenamajame ir negyvenamajame sektoriuje, apimančiame viešuosius ir komercinius pastatus, paslaugų ir mobilumo infrastruktūros pastatai ir kt.

Paraiškų teikimas

  • Kvietimai teikti paraiškas skelbiami programos ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) interneto puslapiuose.
  • Paraiškos konkursui teikiamos anglų kalba programos elektroninėje paraiškų teikimo sistemoje, paraišką teikia projekto koordinatorius.
  • Galimi pareiškėjai – projekto vykdytojai (-as) kartu su vykdančiąja institucija ir tarptautiniais partneriais (iš kvietime dalyvaujančių valstybių).

Finansuotinos veiklos (jei kvietime teikti paraiškas nenustatyta kitaip)

Mokslo projektuose tinkamos finansuoti yra mokslinių tyrimų, jų rezultatų sklaidos bei kitų su mokslo projektų įgyvendinimu susijusių veiklų išlaidos:

  • projekto vykdytojų darbo užmokestis, socialinio draudimo ir kitos įmokos;
  • išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti (įskaitant išlaidas autoriniams darbams ir išlaidas komandiruotėms);
  • išlaidos ilgalaikiam turtui;
  • netiesioginės išlaidos.

LMT sprendimą dėl konkursui skiriamų lėšų (laimėjusiems Lietuvos pareiškėjų projektams finansuoti) ir didžiausio biudžeto vienam projektui finansuoti priima prieš skelbiant kvietimą teikti paraiškoms. Ši informacija yra nurodoma kvietimo tekste, kuris skelbiamas LMT interneto puslapyje.

Paraiškų vertinimas ir projektų finansavimas

  • Paraiškų teikimas ir vertinimas – dvipakopis. Tiek trumposios, tiek išsamiosios paraiškos teikiamos LMT  administraciniam vertinimui. Administracinės patikros reikalavimus atitikusios paraiškos teikiamos tarptautiniam ekspertiniam vertinimui.

  • Trumpųjų ir išsamiųjų paraiškų ekspertinį vertinimą organizuoja programos kvietimo sekretoriatas. Paraiškas vertina tarptautiniai ekspertai.

  • Sprendimą dėl siūlomų finansuoti projektų sąrašo priima tarptautinis programos kvietimo valdymo komitetas, atsižvelgdamas į ekspertinio vertinimo rezultatus.

Preliminarus konkursų kalendorius

Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas

Paraiškų (trumpųjų) priėmimo pabaiga

Paraiškų vertinimas

Konkurso rezultatų paskelbimas

Mokslinių tyrimų projektų pradžia (vykdytojai nusprendžia)

Birželio mėn.

Spalio mėn.

Lapkričio–gegužės mėn.

Biželio mėn.

Rugsėjo–gruodžio mėn.

2024 m. kvietimas

Kvietimui su Lietuvos dalyviais buvo pateikta 13 paraiškų, iš kurių 1 projektas su dalyviais iš Lietuvos buvo finansuotas (projektas). 

Klausimas

Atsakymas

Koks biudžetas skiriamas Lietuvos vykdytojams?

300 tūkst. Eur.

Ar LMT finansuoja projektus visose tematikose?

Taip.

Kokie pagrindiniai reikalavimai tarptautiniam konsorciumui?

Tarptautinį konsorciumą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 dalyviai iš skirtingų kvietime dalyvaujančių ir konkrečią tematiką finansuojančių šalių.

Kas gali būti projekto vadovu iš Lietuvos?

Projekto vadovas turi būti mokslininkas – tyrėjas, turintis daktaro laipsnį.

Kokia Lietuvos institucija gali būti vykdančioji institucija?

Vykdančioji institucija gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, kurios pagrindinė veikla yra studijos ir (arba) MTEP.

Ar projekto partneriu Lietuvoje gali būti įmonė ar kitas privatus juridinis asmuo?

Taip. Vykdančiosios institucijos partneriu gali būti bet koks Lietuvoje registruotas viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kartu su vykdančiąja institucija sudarantis sąlygas projektui įgyvendinti. Privačiam juridiniam asmeniui LMT finansavimas gali būti skiriamas tik per vykdančiąją instituciją, taikant de minimis pagalbos reikalavimus.

Ar tas pats asmuo gali dalyvauti keliose šio kvietimo paraiškose?

Asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas arba kitas pagrindinis projekto vykdytojas. Nepagrindiniams vykdytojams (kurių kompetencija nenurodoma ir nevertinama paraiškoje) šis apribojimas netaikomas.

Ar institucija gali dalyvauti daugiau nei vienoje paraiškoje?

Taip, institucijoms dalyvavimo apribojimai netaikomi.

Koks minimalus pagrindinio projekto vykdytojo darbo laikas projekte?

Kiekvieno pagrindinio projekto vykdytojo darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 valandų, padaugintų iš projekto trukmės mėnesiais.

Ar taikomi apribojimai asmenims teikti paraišką?

Taip. Projekto vadovu ar kitu pagrindiniu projekto vykdytoju gali būti asmuo, kuriam nėra taikomi LMT mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse ar kituose LMT teisės aktuose nustatyti apribojimai svarstyti jo pateiktas paraiškas.

Ar projekte reikia numatyti rezultatų viešinimą?

Lietuvos pareiškėjams rekomenduojama projekto įgyvendinimo plane numatyti projekto rezultatų viešinimo veiklas, skirtas plačiajai visuomenei ir (ar) socialiniams partneriams Lietuvoje, o projekto biudžete – lėšas šioms veikloms įgyvendinti.

Ar projekto rezultatams taikomas atvirosios prieigos reikalavimas?

Taip. Projektų vykdytojai turi siekti užtikrinti atvirąją prieigą prie projekto MTEP rezultatų, vadovaudamiesi LMT patvirtintu Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų tvarkos aprašu.

Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus
programų koordinatorė Asta Aleksandravičienė
Tel. +370 676 18 297
El. p. [email protected]

Atnaujinimo data: 2026-09-23