Briuselyje aptarta Šiaurės ir Baltijos šalių patirtis sveikatos duomenų srityje
Lapkričio 19 d. Briuselyje, Belgijoje, vyko renginys „Šiaurės perspektyvos: sveikatos duomenys tyrimų ir inovacijų srityse“. Renginys subūrė Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertus, kurie dalijosi gerosios praktikos pavyzdžiais bei aptarė bendradarbiavimo sveikatos duomenų srityje iššūkius ir perspektyvas.
Renginį organizavo Lietuvos mokslo ryšių ir inovacijų biuras Briuselyje (LINO biuras) kartu su partneriais iš Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos. Daugiau nei 20 pranešėjų aptarė sveikatos duomenų naudojimo problematiką, inovacijų diegimą bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes. Diskusijų metu ypač daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto taikymui, sveikatos duomenų susisteminimui ir reguliacinių iššūkių sprendimams.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (DG RTD) direktorė Irene Norstedt konferencijos atidarymo kalboje akcentavo, kad COVID-19 pandemija dar kartą pabrėžė prieinamų ir atvirų sveikatos duomenų svarbą mokslui. Vis dėlto net ir šiandien jų efektyvus naudojimas susiduria su nemažais iššūkiais: duomenų dalijimosi apribojimai, skirtingi standartai tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kalbų įvairovė ir reglamentų skirtumai apsunkina procesą. Siekiant spręsti šias problemas, kuriama Europos sveikatos duomenų erdvė (angl. k. European Health Data Space (EHDS), kuri turėtų tapti pokyčių katalizatoriumi. Sveikatos duomenų vaidmuo taip pat itin svarbus programoje „Europos horizontas“, kurioje finansuojami dirbtinio intelekto tobulinimo projektai ir duomenimis pagrįstos sveikatos priežiūros iniciatyvos. ES misija „Vėžys“ yra puikus pavyzdys, kaip inovatyvūs sprendimai palengvina tyrėjų prieigą prie duomenų ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą.
Europos Parlamento narys, buvęs Europos Komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, bei buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis sveikinimo kalboje išskyrė Šiaurės ir Baltijos šalių partnerystę kaip pavyzdinį regioninio bendradarbiavimo modelį. Jo teigimu, sveikatos priežiūra, ilgą laiką laikyta nacionaline kompetencija, dabar tampa ES prioritetu.
Konferencijoje dalyvavo dvi pranešėjos iš Lietuvos. Dr. Edita Baltruškevičienė, Nacionalinio vėžio instituto Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja ir gydytoja onkologė chemoterapeutė, pristatė Lietuvos biobankų tinklo kūrimo iššūkius bei akcentavo, kaip dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip PCM4EU ir PRIME-ROSE, padeda stiprinti bendradarbiavimą ir didinti Lietuvos mokslininkų matomumą.
Dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro vadovė ir informatikos fakulteto profesorė, dalyvavo diskusijoje apie viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Ji atkreipė dėmesį į pasitikėjimo trūkumą tarp verslo ir akademinio sektoriaus bei skatino kurti projektus, labiau atitinkančius abiejų pusių poreikius.
Konferencijos metu dalyviai aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių regiono vaidmenį formuojant ateities Europos sveikatos duomenų ekosistemą. Dalyviai pasidalijo daugybe tarpvalstybinio bendradarbiavimo pavyzdžių ir pabrėžė būtinybę kurti mokslo ir verslo bendruomenes, kurios padėtų skleisti gerąją patirtį ir stiprinti ryšius su kitais Europos regionais. Akcentuota, kad svarbiausia yra ne tik prieiga prie duomenų, bet ir jų efektyvus naudojimas, ypač pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystes. Taip pat pabrėžta, Europos sveikatos duomenų erdvės (EHDS) kontekste būtina užtikrinti greitesnį duomenų prieinamumą, stiprinti pacientų įtrauktį ir skatinti inovacijas. Dalyviai ragino supaprastinti reguliacinius reikalavimus, stiprinti pacientų įtrauktį bei skatinti inovacijas sveikatos srityje.
Atnaujinimo data: 2024-11-27
Taip pat skaitykite:
„Frontex“ kviečia teikti paraiškas moksliniams tyrimams pasienio valdymo srityje
Paskelbtas Europos partnerystės AGROECOLOGY 2024-2025 m. paraiškų konkursas
Planuojamas ERA-NET NEURON programos kvietimas neurologijos mokslų projektams
Briuselyje Baltijos šalys pristatė savo vandenilio energetikos viziją