>
2024-04-03

Lietuvos mokslo taryba pernai finansavo 3 000 Lietuvos tyrėjų, mokslo ir eksperimentinės plėtros veikloms skirta per 60 mln. Eur

Praėjusiais metais Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansavo apie 3 000 tyrėjų, vykdžiusių per 1 000  mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų. Tikslinėmis priemonėmis paskatinta beveik 1 100 studentų, tarp kurių – 500 doktorantų. Smarkiai išaugo MTEP projektų finansavimui skirtos lėšos – iš viso 2023 m. MTEP projektams buvo skirta per 60 mln. Eur (iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinės paramos lėšų). Paskelbti LMT metiniai 2023 m. veiklos rezultatai rodo, kad LMT proaktyviai veikė vystant mokslinių tyrimų plėtrą prioritetinėse strateginėse šalies kryptyse, skatinant naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą, mokslo talentų pritraukimą ir inovacijas.

LMT biudžetas 2023 m. išaugo daugiau nei 17,9 mln. Eur, lyginant su 2022 m. Padidėjo ir valstybės biudžeto lėšų dalis, skiriama LMT veiklai ir konkursinėms mokslo veikloms finansuoti. 2023 m. MTEP veikloms skirta 42,4 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, tai sudaro 0,059 proc. BVP (2021 m. – 0,033 proc. BVP, 2022 m. – 0,041 proc. BVP). Patvirtintas tolesnis finansavimo augimas – 2024 m. MTEP veikloms skirtas biudžetas virš 52 mln. Eur.

„Per paskutinius metus valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą žymiai išaugo. Tai atvėrė naujas galimybes investuoti į pažangiausias mokslo kryptis, būtinas mūsų valstybės ir visuomenės dinamiškam vystymuisi. Vertę kuriančių investicijų į mokslinius tyrimus, turinčius didelio poveikio potencialą, paieška tapo svarbiu LMT uždaviniu 2023 m. Supratome, kad inovacijų, galinčių reikšmingai prisidėti prie mūsų šalies gerovės augimo, kūrimui galime atrasti ir suburti geriausius mokslo kolektyvus bei mokslo grupes tik tada, jeigu turėsime skaidriai ir efektyviai veikiančią mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo sistemą, kuria pasitiki mokslo bendruomenė. Mūsų nuomone, pasitikėjimu grįsta mokslinių tyrimų finansavimo sistema – vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išauginti ir išlaikyti talentingiausius mokslininkus ir mokslininkes mūsų  šalyje bei tapti patrauklia vieta pasaulio talentams iš kitų šalių, ypač ankstyvojoje karjeros stadijoje pradėti savo akademinį kelią būtent čia, Lietuvoje“, – sako LMT pirmininkas Gintaras Valinčius.

Atlikti MTEP vertinimai, sukurti nauji finansavimo įrankiai

Didelę reikšmę Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms turėjo pernai LMT atliktas palyginamasis ekspertinis universitetų ir mokslinių tyrimų institutų 2018–2022 m. vykdytos MTEP veiklos vertinimas. Gauti rezultatai parodė, kad pusė Lietuvos institucijų vertinamųjų vienetų bent vienoje iš mokslo krypčių vykdo aukšto tarptautinio lygio mokslo veiklą. Pagal šio vertinimo rezultatus per penkerius metus Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti. „Man ypač džiugu konstatuoti, kad po vertinimo atlikta vertinamųjų institucijų atstovų apklausa parodė, jog LMT atliktas darbas pačių mokslo ir studijų institucijų įvertintas pozityviai. Tai rodo, kad akademinė bendruomenė mumis pasitiki, o LMT tinkamai suplanavo ir įgyvendino visus vertinimo procesus ir procedūras“, – pabrėžė G. Valinčius.

Sprendžiant Lietuvos valstybei ir visuomenei svarbias problemas, darant poveikį šalies ir mokslo raidai bei prisidedant prie žinių visuomenės plėtros, naujų kompetencijų vystymo, pernai buvo sukurti nauji finansiniai įrankiai. LMT 2023 m. paskelbė konkursą teikti paraiškas pagal naują Edukologijos tyrimų proveržio programą. Tikintis edukologijos krypties mokslinių tyrimų proveržio ir siekiant sustiprinti pedagogų rengimo programas, pagerinti ugdymo kokybę ir mokinių pasiekimus, programai numatyta 15 mln. Eur (2024–2027m.). Parengta ir nauja paskirtinė programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“, kuriai pirmieji kvietimai paskelbti jau šių metų pradžioje. Tikimasi, kad šių priemonių rezultatai bus akivaizdūs ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei, viešajam sektoriui, verslui.

Investuota į jaunuosius tyrėjus

Pasak G. Valinčiaus, jaunimas – vienas mūsų pagrindinių investicijų objektų. „Mes turime investuoti į talentus, nes tiktai talentai gali sugeneruoti nepamatuojamą vertę mokslo pažangos kūrime atliepiant visuomenės poreikius ir lūkesčius pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. LMT aktyviai plėtoja priemones, kurios į mokslinę veiklą įtraukia įvairių pakopų studentus, skatina juos rinktis mokslinę karjerą, gilinti gebėjimus ir mokytis vykdant veiklas, o jaunuosius mokslininkus – likti moksle, kelti savo kompetenciją“, – pastebi G. Valinčius.

2023 m. LMT skyrė 1,4 mln. Eur tikslinėms studentų skatinimo priemonėms – mokslinei praktikai vasaros metu ir moksliniams studentų tyrimams semestrų metu. Šios lėšos buvo skirtos 587 Lietuvos ir iš užsienio atvykusiems ir Lietuvoje mokslinius tyrimus vykdžiusiems studentams. Finansiškai skatinti ir doktorantai – pernai beveik 500 doktorantų buvo skirta 2,3 mln. Eur. Doktorantams finansuota konkursinė doktorantūra, jų akademinės išvykos, komandiruotės į tarptautines konferencijas, stažuotės, vasaros mokyklos tobulinant mokslinę kvalifikaciją, didinant jų tarptautinį mobilumą, remiant mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą. Podoktorantūros stažuotėms 2023 m. LMT skyrė 4,8  mln. Eur.

Didintas tarptautiškumo lygis, teikta pagalba Ukrainos tyrėjams

LMT siekia stiprinti tarptautinį Lietuvos ir kitų šalių tyrėjų bendradarbiavimą ir pagrindinės priemonės šiam siekiui įgyvendinti – dvišalės, daugiašalės programos ir ES finansavimo schemos. Be jau įgyvendinamų tęstinių programų su Japonija, Prancūzija, Lenkija, Ukraina, Šiaurės šalimis, pernai LMT pasirašė ir naujus tarptautinius susitarimus. Įgyvendinant strateginius Vyriausybės uždavinius plėtoti ryšius su Taivanu pasirašytas susitarimo memorandumas su Taivano nacionaline mokslo ir technologijų taryba (NSTC). Šiuo memorandumu sutarta, kad abi šalys finansuos bendrus Lietuvos ir Taivano aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų mokslininkų projektus biotechnologijų, lazerių ir medžiagų mokslo, inžinerijos bei informacinių technologijų srityse. Bendriems mokslinių tyrimų projektams, seminarams, praktiniams užsiėmimams vykdyti per mokslinių tyrimų grupes 2024–2027 m. numatyta skirti iki 5 mln. Eur (po 2,5 mln. Eur Taryba ir NSTC). 

Remdami ir palaikydami Ukrainos mokslininkų integraciją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę, LMT prisijungė prie daugiašalės tarptautinės iniciatyvos, skirtos atspariai švietimo ir mokslo sistemai Ukrainoje kurti. 2024–2025 m. LMT šiai iniciatyvai vykdyti planuoja skirti 400 tūkst. Eur.

2023 m. LMT toliau tęsė paramos skyrimą Ukrainos mokslininkų bei tyrėjų mokslinės veiklos vykdymui Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Pernai buvo įdarbinti 86 Ukrainos mokslininkai, finansuota 15 bendrų lietuvių ir ukrainiečių tyrėjų projektų – parama šioms priemonės siekė 2 mln. Eur.

Sėkmingas Lietuvos pareiškėjų dalyvavimas „Europos Horizonte“

LMT stipriai vystė LMT konsultacinę veiklą Lietuvos pareiškėjams, kurie nori dalyvauti „Europos Horizonto“ programoje. „Manome, kad vienas iš svarbiausių mūsų tikslų – valstybei grąžinti lėšas, įmokėtas į bendrąją Europos mokslo ir inovacijų programą. Praėjusiais metais suteikėme virš 1 300 konsultacijų mūsų mokslininkams, organizavome beveik 80 renginių, įvairiais pjūviais žiūrėjome, kaip Lietuvos tyrėjams padėti laimėti dotacijas ir atvežti mokslui skirtas Europos Sąjungos lėšas į Lietuvą. Džiugu, kad mūsų veikla šioje srityje buvo išties efektyvi, nes per trejus metus Lietuvos pareiškėjai – mokslininkai ir inovatyvios kompanijos – gavo tiek „Europos Horizonto“ programos lėšų, kiek per visą praėjusių septynerių metų laikotarpį, t. y. 2014–2020 metais gautos lėšos sudarė 94 mln. Eur, o 2021–2023 metais – 99,7 mln. Eur[1]. Sėkmės faktorius per šiuos laikotarpius išaugo per 7 proc. – nuo 13 iki 20,7 proc.“,  ̶  Lietuvos sėkmingu dalyvavimu programoje džiaugėsi G. Valinčius.

LMT ne tik konsultavo tyrėjus, bet ir pati aktyviai dalyvavo „Europos Horizonto“ programose ir pernai užėmė 5-tą[2] vietą tarp Lietuvos organizacijų, dalyvavusių šios programos projektuose bei gavo 4,15 mln. Eur EK dotacijų projektų vykdymui.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas

Viena iš LMT strateginių krypčių yra mokslo, verslo ir valdžios sektoriaus bendradarbiavimo stiprinimas įprasminant per produktyvius bendrus projektus. 2023 m. investuota daugiau kaip 3,6 mln. Eur į bendrus mokslo verslo MTEP projektus, kurie buvo nukreipti į technologinę plėtrą, mokslo tarptautiškumą, mokslo žinių perdavimą į atžalines įmones. Iš viso 2023 m. tokių projektų buvo 64, kuriuos sėkmingai vykdė tiek mokslo ir studijų institucijos, tiek verslo įmonės. Stiprinant mokslo ir verslo tinklaveiką, remiant mokslo institucijas ir mažas bei vidutines įmones, investuojančias į inovacijas ir naujų produktų, paslaugų bei procesų kūrimą LMT aktyviai dalyvavo tarptautinio bendradarbiavimo tinklo „Eureka“ veikloje su tokiomis šalimis kaip Norvegija, Suomija, Kroatija, Latvija, Olandija, Lenkija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Izraeliu, Estija, Pietų Korėja, Šveicarija, Pietų Afrikos Respublika ir kitomis šalimis.

Dėmesys bus skiriamas kokybinei mokslinių tyrimų vertinimo dimensijai

2024 m. LMT toliau kryptingai sieks užsibrėžtų tikslų skatinant ir plėtojant mokslo pažangą bei inovacijas. „Aktyviai plėtosime konkursinių mokslinių tyrimų finansavimo įrankius ir paramos priemones tyrėjams, skatinančias mokslo pažangą bei mokslo žinojimu grįstų inovacijų kūrimą. Mes sieksime, jog mokesčių mokėtųjų pinigai būtų investuojami į pačias drąsiausias mūsų šalies mokslininkų idėjas, turinčias didžiausio socialinio bei ekonominio poveikio potencialą. Tikimės, jog šias idėjas įgyvendins talentingiausi mūsų šalies mokslininkai ir mokslininkės aktyviai įtraukdami į mokslinius tyrinėjimus jaunuosius tyrėjus, ugdydami naująją talentų, kuriančių Lietuvą, kartą. Šiame naujame mūsų veiklos kelyje laukia nemažai iššūkių – sukurti ir įdiegti kokybinius mokslinių tyrimų projektų ir pasiūlymų vertinimo metodus, derančius su tarptautine COARA iniciatyva. Užtikrinti kokybišką ekspertinį darbą tiek projektų atrankos darbų bare, tiek rengiant ir teikiant pasiūlymus LR Seimui ir Vyriausybei mokslo ir studijų politikos klausimais. Nemaži iššūkiai LMT laukia ir siekiant sumažinti biurokratinę naštą mokslininkams ir tyrėjams, taip pat iššūkiai susiję su dirbtinio intelekto technologijų skvarba į visas akademinio gyvenimo sritis“,  ̶  pažymi G. Valinčius.

Su išsamia 2023 m. LMT veiklos ataskaita galima susipažinti čia

Su trumpa LMT veiklos ataskaitos versija galima susipažinti čia.

Prenumeruokite naujienlaiškį ir LMT naujienas sužinokite pirmieji!

 

Kontaktai žiniasklaidai

Lietuvos mokslo tarybos
vyr. visuomenės informavimo specialistė
Solveiga Ramanauskienė
Tel. +370 676 42 056

El. p. [email protected]

 

[1] Šaltinis: Horizon Dashboard, 2024 m. sausis

[2] eCorda duomenys, 2024-12-14