2024-09-27
LMT vizitas Norvegijoje: tyrimų finansavimo modeliai ir inovacijų skatinimo pamokos
2024 m. rugsėjo 16-18 d. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) delegacija lankėsi Norvegijoje, kur turėjo visą eilę susitikimų įvairiose institucijoje, mokslo įstaigose. LMT Valdybos, ekspertų komitetų, administracijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai lankėsi Norvegijos mokslo taryboje (RCN), Norvegijos bioekonomikos tyrimų institute (NIBIO), Norvegijos gyvybės mokslų universitete (NMBU), kur gilinosi į mokslinių tyrimų finansavimo ir inovacijų modelius bei institucijų bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, taip pat susipažino su biomedicinos, dirbtinio intelekto ir energetikos srityse vykdomais tyrimais.
„Šis vizitas suteikė vertingų įžvalgų apie tai, kaip skirtingos šalių mokslinių tyrimų finansavimo sistemos gali padėti spręsti panašius iššūkius, su kuriais susiduria abi šalys – nuo mokslinių tyrimų iki jų rezultatų komercializavimo. Mums ypač svarbios buvo patirtys apie valstybės institucijų (ministerijų) aktyvų įsitraukimą į mokslinių tyrimų finansavimo strateginių prioritetų formavimą kartu skiriant tam ženklų finansavimą. Toks požiūris ne tik stiprina mokslo bendruomenes, bet ir prisideda prie šalies ekonomikos ir visuomenės pažangos. Kolegų iš Norvegijos patirtys parodė, kad ir Lietuvoje šia kryptimi verta stiprinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus bei skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą,“ – sako LMT pirmininko pavaduotoja dr. Vaiva Priudokienė.
Aktyvus Norvegijos ministerijų dalyvavimas mokslo finansavime
Viena iš svarbių įžvalgų, kurias iš kelionės parsivežė LMT delegacija ̶ aktyvus Norvegijos ministerijų įsitraukimas į mokslinių tyrimų finansavimą. Norvegijos modelis, kuriame kelios ministerijos aktyviai dalyvauja finansavimo prioritetų nustatyme ir skiria lėšas stambiems mokslo projektams, pasirodė geras pavyzdys, kaip galima būtų įtraukti šakines ministerijas į mokslinių tyrimų finansavimą. Toks modelis kuriant finansinius paketus (angl. portfolio), skirtas spręsti konkrečias šalies problemas, leidžia skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Darni Norvegijos mokslo, technologijų ir inovacijų skatinimo sistema
Vizito metu delegacijai pristatytas sklandžiai veikiantis Norvegijos mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos modelis, kai mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos, inovacijų agentūros, universitetai ir mokslo parkai glaudžiai veikia tarpusavyje, taip suteikdami galimybes efektyviai komercializuoti mokslinius tyrimus ir skatinti inovacijas. Puikus tokios sąveikos pavyzdys – SmartForest centro pasiekimai, kur sąveikaujant mokslui ir verslui kuriami praktiniai produktai.Šio centro veikla orientuota į Norvegijos miškų sektoriaus pažangą, daug dėmesio skiriama miškų sektoriaus skaitmeninei transformacijai reikalingų technologijų taikymui, siekiant didinti miškų efektyvumą bei sumažinti žalą aplinkai. Visi gaunami duomenys yra atviri ir nuolat atnaujinami nuotolinio stebėjimo, dronų bei kitų pritaikytų technologijų pagalba . Centro darbo grupės vykdo mokslinius tyrimus, kurie prisidės prie reikalingų ekologinių pokyčių Norvegijos pramonėje, siekia pritaikyti technologijas miškų sektoriuje, kad būtų sukurtos inovacijos, kurias centro partneriai galėtų pritaikyti ir komercializuoti.
Dar vienas dėmesio sulaukęs aplankytas objektas – Oslo mokslo parkas. Parke šiuo metu yra įsikūrę apie 300 akademinės ir verslo sričių bendrovių ir įmonių, iš kurių apie 190 yra pradedančiosios įmonės. Parke daugiausia dėmesio skiriama keturioms pagrindinėms sritims: gyvybės mokslams, sveikatai, technologijoms ir energetikai. Tai ne tik verslo, bet ir mokslinių tyrimų parkas, todėl parko teritorijoje taip pat veikia įvairios laboratorijos, kuriose vykdomi ir biotechnologiniai eksperimentai. Įkurtos bendrosios parko erdvės tarnauja kaip neoficialios susitikimų salės, kurios skatina įvairių mokslo ar pramonės šakų atstovus bendrauti ir bendradarbiauti. Parke veikia keli sėkmingi klasteriai, tinklai ir mokslinių tyrimų aplinkos tokiose srityse kaip technologijos, mobilumas, žiniasklaidos mokslas, gyvybės mokslai, sveikata, klimatas, energetika ir nanotechnologijos.
Delegacijai taip pat buvo pristatyta „Inovatyvi Norvegija“ (Innovation Norway) institucijos veikla, akcentuojant privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės svarbaą bei mokslinių tyrimų komercializavimo iniciatyvų aktualumas.
Gautos įžvalgos ir patirtys gali būti pritaikytos ir Lietuvoje
Lietuvos delegacija iš Norvegijos parsivežė vertingų įžvalgų, kaip efektyviau nustatyti nacionalinius mokslinių tyrimų prioritetus, valdyti jų įgyvendinimą.
Vizito metu ne tik aptartos glaudesnės bendradarbiavimo galimybes, bet ir įvertinta, kur Lietuva gali mokytis iš Norvegijos patirties ir tobulinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą.
Šis vizitas buvo finansuojamas iš 2014–2020 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Baltijos mokslinių tyrimų programos Dvišalio bendradarbiavimo fondo, kuris yra skirtas dvišalių santykių tarp Lietuvos ir valstybių donorių – Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės – stiprinimui.
