Briuselyje aptartos medicinos technologijų tendencijos ir jų vaidmuo personalizuotoje sveikatos priežiūroje
2026 m. birželio 4 d. Briuselyje įvyko tarptautinis renginys „Medicinos technologijų tendencijos personalizuotai priežiūrai“, kuris subūrė Europos politikos formuotojus, mokslininkus ir pramonės ekspertus diskusijai apie medicinos prietaisų vaidmenį kuriant ateities sveikatos priežiūros sistemas.
Renginį organizavo Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras Briuselyje (LINO), Slovakijos mokslinių tyrimų ir plėtros ryšių biuras Briuselyje (SLORD) ir Šveicarijos ryšių biuras mokslui (SwissCore). Renginys tapo platforma dalytis žiniomis ir aptarti naujausias šios srities tendencijas. Tyrėjai ir inovatoriai iš Lietuvos, Šveicarijos ir Slovakijos pristatė sprendimus mikrorobotikos, giliųjų venų trombozės stebėsenos bei medicininių implantų srityse, atskleisdami platų inovacijų spektrą.
LINO biuro politikos analitikė Živilė Grabauskė atkreipė dėmesį į sparčiai augančią medicinos prietaisų reikšmę diagnostikos, stebėsenos, gydymo ir reabilitacijos procesuose. Nors šios technologijos tampa neatsiejama šiuolaikinės sveikatos priežiūros dalimi, jų svarba inovacijų ekosistemoje vis dar ne visuomet sulaukia deramo dėmesio.
Renginyje taip pat daug dėmesio skirta Europos medicinos prietaisų reguliavimo ateičiai. Europos komisijos (EK) sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (DG SANTE) Medicinos prietaisų skyriaus vadovės Floros Giorgio pristatė siūlomą medicinos prietaisų ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisų reglamentų peržiūrą. Numatomi pokyčiai orientuoti į reguliavimo procedūrų supaprastinimą, administracinės naštos mažinimą r kartu aukštų pacientų saugos standartų išlaikymą, siekiant stiprinti Europos medicinos technologijų sektoriaus konkurencingumą ir skatinti inovacijų plėtrą.
Lietuvos mokslinių tyrimų potencialą renginyje atspindėjo Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjas dr. Andrius Rapalis. Jis supažindino su rinkoje jau prieinamu išmaniuoju prietaisu „TeltoHeart“ bei projektu „ThrombUS+“, kuriuo kuriamas nešiojamas diagnostinis sprendimas ankstyvam giliųjų venų trombozės nustatymui ir stebėsenai. Projektas apjungia dirbtinio intelekto, ultragarso, šviesos atspindžio reografijos ir išplėstinės realybės technologijas, siekiant suteikti pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams realaus laiko informaciją, padedančią gerinti diagnostiką, stebėseną ir gydymą.
Diskusijos Briuselyje dar kartą išryškino inovacijų, veiksmingo reguliavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą kuriant naujos kartos medicinos technologijas. Akcentuota, kad glaudus mokslo, verslo ir politikos formuotojų bendradarbiavimas yra viena svarbiausių sąlygų siekiant pažangios, pacientų poreikius atitinkančios sveikatos priežiūros Europoje.
Atnaujinimo data: 2026-06-09
Taip pat skaitykite:
Kviečiame į EP PerMed Personalizuotos medicinos įgyvendinimo mokyklą Vilniuje
Kviečiame ruoštis būsimam ERDERA klinikinių tyrimų kvietimui retų ligų srityje
Kviečiame dalyvauti apklausoje apie konkursinės doktorantūros ir podoktorantūros stažuočių poveikį
Lietuvos mokslo taryba į LRT tarybą skiria prof. Vitą Akstinaitę