2021– 2027 m. ES lėšomis įgyvendinami projektai

 

ES.png

Pavadinimas

Tarptautinių kompetencijos centrų įsteigimas

Projekto Nr.

10-030-P-0001

Projekto trukmė

2025 m. spalio 15 d. – 2029 m. rugpjūčio 31 d.  

Projekto vertė

1 498 348,60 Eur

Projekto aprašymas

Projekto tikslas – Sukurti ir įveiklinti tarptautinius kompetencijų centrus su tarptautiniais partneriais bendros MTEP veiklos vykdymui ir žinių komercinimui.

Projekte steigiami 5 tarptautiniai kompetencijų centrai, vykdantys taikomąsias MTEP veiklas, prisidėsiančias prie dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialo didinimo, didesnės Lietuvos MTEP sektoriaus integracijos į tarptautinį tinklą. Tarptautinių kompetencijų centrų sukūrimas skatins tarptautinį bendradarbiavimą, atliekant mokslinius tyrimus, įpareigos dalintis žiniomis bei technologijomis, skatins žinių komercinimą ir stiprins tyrėjų kompetencijas, reikalingas aukšto lygio mokslui ir mokslų grįstoms technologijoms kurti. Tikimasi, kad projekto metu dalyvaudamos šių kompetencijų centrų veikloje, Lietuvos MSI pagerins tarptautinį žinomumą, studijų kokybę MTEP srityje; pritrauks užsienio tyrėjų; sieks aukšto tarptautinio lygio MTEP rezultatų; pagerins savo potencialo išnaudojimą; užmegs partnerystes, reikalingas tarptautiniam konkurencingumui pasiekti bei finansavimui gauti.

Lietuvos mokslo taryba vykdo kompetencijų centrų veiklos ir kokybės stebėseną, rengia konsultacijas kompetencijų centrų atstovams, vertina kompetencijų centrų veiklos tęstinumo potencialą, taip pat organizuoja tikslines mokslo misijas, pristatančias tarptautinių kompetencijų centrų veiklą ir šalies MTEP potencialą.

Prie šio projekto įgyvendinimo jungsis projekto partneriai - mokslo ir studijų institucijos, steigiančios šiuos tarptautinius kompetencijų centrus:

  1. „Augalų fenotipavimo sveikam maistui ir tvariems agrobiologiniams ištekliams kompetencijos centras“ -  Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras/ Vytauto Didžiojo universitetas 
  2. „Autonominių, per nuotolį valdomų ir susietų sistemų centras“ - Vilniaus Gedimino technikos universitetas/ Kauno technologijos universitetas 
  3. „ Mikrobiomo tyrimų institutas“ - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas/ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė
  4. „Pažangaus ligų modeliavimo centras“ - Vilniaus universitetas/ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 
  5. „Terahercinių ir hibridinių puslaidininkinių lustų centras“ - Vilniaus universitetas/ Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

Projekto tikslinė grupė: Mokslo ir studijų institucijos, universitetų ligoninės, mokslininkai ir kiti tyrėjai, doktorantai, studentai.

Šis projektas vykdomas kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veikla, įgyvendinama 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis.

ES.png

 

PavadinimasEdukacinių tyrimų proveržis
Projekto Nr.10-044-P-0001
Projekto trukmė2025 m. balandžio 1 d. – 2029 m. balandžio 1 d.
Projekto vertė15 231 661 Eur (ES fondų lėšos 11 087 468 Eur ir bendrojo finansavimo lėšos 4 144 193 Eur)
Projekto aprašymas

Projekto tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo taryba programą įgyvendina su 7 partneriais, kurie  įgyvendins 28 edukacinius tyrimus. Daugiausiai jų atliks Vilniaus universitetas (11), Vytauto Didžiojo universitetas (9) ir Kauno technologijos universitetas (3), Mykolo Romerio universitetas (2). Taip pat į projektą įsitraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, kurie vykdys po 1 tyrimą.

Tyrimuose daugiausiai bus nagrinėjamas skaitmeninis švietimas ir pedagogų rengimas (7 tyrimai) ir profesinis tobulėjimas (7 tyrimai), taip pat vertinimas ir įtraukusis ugdymas. Tyrimuose taip pat kaip pagrindinė tematika pasirinkta didaktika, mokymosi visą gyvenimą būdai, motyvacija ir plėtra bei ankstyvosios vaikystės pedagogika. Į visas tyrimo grupės įsitraukia nors vieną aukšto lygio dėstytoją, doktorantą ir praktiką – mokytoją.

 

Projekto metu įgyvendinami edukaciniai tyrimai:

1.P-EDU-23-27Pedagogų rengimo tarptautinė dimensija: tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimasVilniaus universitetas
2.P-EDU-23-7Mokytojų profesinių žinių ir situacinių įgūdžių tobulinimasVytauto Didžiojo universitetas
3.P-EDU-23-14Delinkventiniu elgesiu pasižymintys vaikai: tinkamiausios mokyklos sistemos reakcijos
paieškos
Vilniaus universitetas
4.P-EDU-23-24Imigrantų mokinių lietuvių kalba: vertinimas, mokymas ir sėkmėVytauto Didžiojo universitetas
5.P-EDU-23-28Pasiekimų tikslų modeliavimas asinchroninėse virtualiose mokymosi aplinkoseKauno technologijos
universitetas
6.P-EDU-23-9Emocinė kognityvinė klasė, ypatingą dėmesį kreipianti į besimokančių akademinių rezultatų
gerinimą, teigiamas emocijas, streso ir depresijos mažinimą
Vilniaus Gedimino technikos
universitetas
7.P-EDU-23-1Skaitmeninės didaktikos tyrimai: Dirbtinio Intelekto elementų taikymas bendrajame
ugdyme (DI-daktika)
Vytauto Didžiojo universitetas
8.P-EDU-23-10Chemijos didaktika: efektyvesnio mokymo tyrimasVilniaus universitetas
9.P-EDU-23-3Įtraukusis ugdymas visos dienos mokyklojeMykolo Romerio universitetas
10.P-EDU-23-22Gerovė ir įgalinimas ugdyme: mokytojų įgalinimo ir mokinių emocinių įgūdžių stiprinimas ankstyvajame ugdymeLietuvos sveikatos mokslų
universitetas
11.P-EDU-23-15COMPASS. Užtikrinant ugdymo turinio dermę: vertinimo politikos ir praktikos analizėVytauto Didžiojo universitetas
12.P-EDU-23-23Pagalba mokytojui: dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų taikymas mažinant mokytojų
patiriamą stresą ir perdegimą bei gerinant darbo kokybę
Vilniaus universitetas
13.P-EDU-23-13DigiMaths4All: Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis grindžiamą
mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas
Vilniaus universitetas
14.P-EDU-23-5Technologijomis grįsto savivaldžio mokymo(si) gimnazijos klasėse modelis švietimo
politikos formavimui
Mykolo Romerio universitetas
15.P-EDU-23-6Dirbtinis intelektas įtraukiam vyresniųjų klasių mokinių mokymui(si)Kauno technologijos
universitetas
16.P-EDU-23-21IMPACT: informatikos mokytojų nuotolinio profesinio tobulinimo perkėlimo į klasę ir
poveikio mokinių mokymosi rezultatams tyrimas
Vilniaus universitetas
17.P-EDU-23-25Formuojamasis vertinimas mokykloje naudojant dirbtinį intelektąKlaipėdos universitetas
18.P-EDU-23-19Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimasVilniaus universitetas
19.P-EDU-23-8Įrodymu grįstas mokymas mokyklinėje matematikojeVilniaus universitetas
20.P-EDU-23-17Mokyklos ugdymo sistemos pertvarkymas mokinių įvairovei, grindžiamas įtraukiuoju
ugdymu universalaus dizaino mokymuisi prieigoje
Vytauto Didžiojo universitetas
21.P-EDU-23-18Aplinkodairinių paradigmų pokytis švietime: nuolatinis ugdytojų mokymasis antropocene
(ENVOLEARN)
Vilniaus universitetas
22.P-EDU-23-11Pedagogų minkštųjų gebėjimų lavinimosi modelis, skatinantis pasitenkinimą darbu,
atliepiant ugdymo procesų poreikius mokymosi visą gyvenimą kontekste
Vytauto Didžiojo universitetas
23.P-EDU-23-26Mokėjimo mokytis ugdymo tęstinumas ankstyvojoje vaikystėje (4-8 m.)Vilniaus universitetas
24.P-EDU-23-12Mokyklos efektyvumo ir tobulėjimo vertinimas: 3D trianguliacinės metodologijos prototipo
kūrimas
Vytauto Didžiojo universitetas
25.P-EDU-23-29Inovacijų mokslinių tyrimų skatinimas pasitelkiant į STEAM orientuotą tarpdisciplininį
projektinį mokymąsi
Vytauto Didžiojo universitetas
26.P-EDU-23-4Besimokančios bendruomenės kūrimas ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje: gerovė,
įsitraukimas ir priklausymas bendruomenei
Vytauto Didžiojo universitetas
27.P-EDU-23-16Ateities kompetencijų ir mokytojų agentiškumo stiprinimas transformuojant mokytojų profesinio tobulėjimo ekosistemąVilniaus universitetas
28.P-EDU-23-2Išėjimo iš nuotolinio mokymosi grįsto dirbtinio intelekto technologija, modelio
skaitmenizavimas
Kauno technologijos
universitetas

Projekto metu numatoma įgyvendinti pilotinius projektus, skirtus edukacinių inovacijų poveikiui mokyklose įvertinti, organizuoti edukologinius proveržio forumus, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, mugėse ir parodose. Be to, planuojama pristatyti bendrus Lietuvos edukologijos proveržio programos metu atliktų tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose.

Projekto tikslinė grupė: studentai, tyrėjai, švietimo sistemos specialistai

Planuojama, kad projekto metu bus organizuotos 49 tarptautinės edukologijos doktorantūros stažuotės, projekto veiklos įtrauks 59 užsienio dėstytojus, tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimuose dalyvaus 65 programų dalyviai. Projekto rezultatai bus pristatyti edukacinių tyrimų  pagrindu parengtose publikacijose, kurių numatoma 106, taip pat tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ar dalyvaus 65 tyrėjai ir  mokslininkai.

Šis projektas vykdomas kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ veikla, įgyvendinama 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Visais iškilusiais klausimais kviečiame kreiptis el. p. [email protected]

Dažniausiai užduodami klausimai dėl edukacinių tyrimų vykdymo

ES.png

Lietuvos mokslo taryba pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“, veiklą „Įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį“ vykdo projektą Nr. Nr. 10-073-P-0001 „Įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį – galimybių studijos dėl būtinų pokyčių ir investicijų krypčių parengimas“

Projekto tikslas:  parengti galimybių studiją, dėl būtinų pokyčių ir investicijų krypčių, siekiant Įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį

Galimybių studija padės įvertinti:

  • Esamą mokslinių tyrimų duomenų infrastruktūrą Lietuvoje;
  • Mokslininkų, mokslo ir studijų institucijų poreikius, siekiant užtikrinti jų prieigą prie aukščiausios kokybės tyrimų išteklių;
  • Reikalingus pokyčius šalies mokslo ir mokslinių tyrimų duomenų ekosistemoje ir konkrečias investicijų kryptis, skatinsiančias tvarią bei atvirą duomenų politiką.

Projekto trukmė: 2025 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.

Projektą įgyvendinančioji institucija: Lietuvos mokslo taryba

Projekto biudžetas: 209 563,15 EUR.

Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ (veikla „Įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį“), projekto kodas: 10-073-P-0001. veikla, įgyvendinama 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Europos atvirojo mokslo debesis (angl. European Open Science Cloud, EOSC) – visos Europos mastu kuriama skaitmeninė erdvė, kurioje mokslininkai, tyrėjai ir inovatoriai gali saugoti, dalytis ir naudoti mokslinių tyrimų duomenis.

Kontaktai:

 

Gerinta Raguckaitė
Projekto vadovė
Tel. +370 676 45 756
El. p. [email protected]

Indrė Nazarenko
Informacijos analitikė
Tel.  +370 676 16 779
El. p. [email protected]        

LT Finansuoja Europos Sąjunga_NGEU_POS.jpgNKL-Logo_Horizontal-RGB.png

Projektas įvykdytas.

Lietuvos mokslo taryba pagal plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ vykdo projektą Nr. 10-007-P-0001 „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros reorganizavimas, sukuriant su nauju mandatu Lietuvos mokslo tarybą“.

Partneris – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Projekto tikslas – užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų politikos įgyvendinimą, optimizuojant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) – įstaigų, veikiančių mokslo politikos srityje, veiklą.

Projekto įgyvendinimo metu vykdoma veikla – LMT, kuriai suteikti nauji įgaliojimai, sukūrimas, reorganizuojant MITA prijungimo prie LMT būdu, taip pat naujos infrastruktūros kūrimas bei specialistų, galėsiančių įgyvendinti naujas pavestas funkcijas, komandos suformavimas ir jų kompetencijų kėlimas.

Projektu sprendžiamos šios problemos – vienos pagrindinės mokslo politiką įgyvendinančios institucijos nebuvimas, mokslo politikos įgyvendinimo veiklų, funkcijų ir atsakomybių persidengimas ir dubliavimasis, MTEP veiklai reikalingos infrastruktūros stoka, nepakankamas Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenės integracijos į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę skatinimas, konkursinio MTEP veiklos finansavimo organizavimo ir vykdymo trūkumai, nepakankamas mokslo ir studijų institucijų bei ūkio subjektų bendradarbiavimas MTEP srityje, mokslo srities išteklių analizės ir jos rezultatų panaudojimo sprendimams, susijusiems su  mokslo ir studijų politika priimti, ir gebėjimų vykdyti naujas pavestas funkcijas trūkumas.

Projekto įgyvendinimu siekiama šių pagrindinių rezultatų:

  • Sukurti vieną mokslo politikos sprendimus įgyvendinančią instituciją, kuri, prie LMT prijungus MITA, turėtų naujus (papildomus) įgaliojimus.
  • Suformuoti vieningą, aukščiausias kompetencijas turinčią specialistų komandą, galinčią įgyvendinti jai pavestas naujas funkcijas, ir sustiprinti jos gebėjimus.
  • Įtvirtinti „vieno langelio“ principą, palengvinsiantį paslaugų teikimą, aktualios informacijos, finansinės paramos gavimą, sumažinsiantį biurokratinių procedūrų skaičių ir trukmę Lietuvos mokslo bendruomenei, verslo atstovams ir kt. suinteresuotoms šalims.
  • Skatinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą tarp mokslo ir studijų institucijų bei ūkio subjektų, kuriant ir komercinant naujus MTEP produktus.
  • Optimizuoti viešąjį valdymą ir optimalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, konsoliduojant mokslo politikos įgyvendinimą vienoje institucijoje.

Projektas finansuojamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, viso skiriama 1 776 048,82 eurai.

 LT Finansuoja Europos Sąjunga_NGEU_POS.jpgNKL-Logo_Horizontal-RGB.png

Lietuvos mokslo taryba dalyvauja Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros vykdomame projekte „Duomenų valdymo modelio sukūrimas“, projekto kodas Nr. 02-009-P-0001.

Projekto tikslas  parengti ir pradėti taikyti valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) duomenų architektūros valdymo infrastruktūros veiklos modelį, VII duomenų valdysenos modelį ir sukurti centralizuotai valdomas technines priemones, įgalinančias VII valdytojus / tvarkytojus parengti ir pateikti IS/R duomenis bei jų metaduomenis viešojo valdymo reikmėms, bei patogiai rasti ir gauti viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis tiek verslo plėtrai, tiek ir nevyriausybinių iniciatyvų įgyvendinimui.

Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-07 „Skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą.

Projekto metu bus įgyvendinamos šios pagrindinės veiklos:

  • Metaduomenų standarto  ir  aplikacijų programavimo sąsajos (toliau – API) kūrimo ir tvarkymo modelio sukūrimas;
  • Metaduomenims generuoti skirto programinio įrankio sukūrimas ir įdiegimas 15 IS/R,  centralizuotos metaduomenų saugojimo bazės ir API repozitoriaus sukūrimas ir užpildymas metaduomenimis ir API sąsajomis iš 15 IS/R;
  • Metaduomenims generuoti skirto programinio įrankio įdiegimas IS/R, centralizuotos metaduomenų saugojimo bazės užpildymas jų metaduomenimis;
  • API repozitoriaus užpildymas API sąsajomis iš IS/R.

Įgyvendinus Projektą bus sukurti šie rezultatai:

  • Sukurtas metaduomenų standartas;
  • Pradėtas taikyti duomenų valdymo modelis;
  • 376 Valstybės informacinėse sistemose ir registruose įdiegtas metaduomenims generuoti skirtas programinis įrankis;
  • 376 Valstybės informacinėse sistemose ir registruose įdiegtos API sąsajos, įtrauktos į API repozitorių.

Projektu sprendžiamos šios problemos - sunkiai randami reikalingi duomenys, ypač kai jų reikia iš kitų organizacijų; sudėtingos duomenų mainų procedūros; ; nestandartizuoti, ilgai trunkantys ir brangūs skaitmenizavimo sprendimų diegimai; nėra atlikta išsami VII inventorizacija, nėra tiksliai žinoma kokie VII yra kaupiami ir kaip; valstybės informacinių sistemų/registrų (toliau – IS/R) ir jų duomenų turinio dokumentacija nėra skaitmenizuota, pakankamai standartizuota ir susisteminta; trūksta duomenų ir duomenų architektūros valdymo reguliavimo, valdymo praktikos, atitinkamo rolių ir atsakomybių paskirstymo, duomenų kokybės užtikrinimo priemonių.

Vieningo duomenų modelio nauda:

  • Duomenis būtų galima paprasčiau rasti, kadangi duomenų modelis vieningas, mažiau duomenų dubliavimo;
  • Duomenų mainai gali būti realizuoti naudojanti standartines priemones;
  • Bendrasis duomenų modelis užtikrins efektyvų duomenų vientisumą, efektyvų apsikeitimą ir tuo pačiu spartins skaitmenizavimo sprendimų įdiegimą;
  • Įgyvendinus vieningą metaduomenų modelį, VII duomenys jau kūrimo stadijoje jie būtų pritaikyti bendram naudojimui bei apsikeitimui tarp skirtingų VII, sąlygojančiam skaitmenizavimo spartą bei duomenų prieinamumą.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra projekto vertė  16 270 760,26 Eur. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2026 m. balandžio 30 d.

Kvietimas teikti paraiškas

Kvietimas teikti anketas pagal pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Mano pirmoji tyrimų komanda“

Informacija pareiškėjams–partneriams

Projekto įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai

Pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ veiklos „Tyrėjų karjeros patrauklumo didinimas ir protų cirkuliacijos skatinimas –Mano pirmoji tyrimų komanda“ įgyvendinimo aprašas.

MPK tyrimo anketos pateikimo ir vertinimo formos

Dažniausiai užduodami klausimai dėl MPK tyrimo anketos pateikimo

   

LMT-spalvotas.pngSMSM_Pilnas.jpgES-600x600.png

Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas

Projekto Nr.10-031-P-0001
Projekto trukmėnuo 2025 m. vasario 14 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė13 387 365 Eur. 
Projekto aprašymas

Projektas „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“ vykdomas pagal 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“.

Projekto tikslas – sustiprinti informacijos ir technologijų perdavimo centrų kompetencijas bei sudaryti sąlygas antrepreneriškai aplinkai MSI kurtis. Siekiama skatinti taikomųjų mokslinių tyrimų plėtrą, efektyvesnį mokslo žinių ir technologijų perdavimą bei didesnį MSI įsitraukimą į tarptautines mokslo ir inovacijų rinkas. Projekto tikslinė grupė – mokslo ir studijų institucijos.

Finansavimo šaltinis – ES fondų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos. 2022–2030 m. plėtros programos valdytoja – LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 LMT-spalvotas.png

Projekto laikotarpis – 2026-06-01 –2029-06-30

Projekto tikslas – didinti Lietuvos mokslo tarptautiškumo lygį, užtikrinant Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo veiklos vykdymo tęstinumą.  

Vykdant projektą siekiama prisidėti prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) aukšto tarptautinio lygio rezultatų gerinimo, dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialo didinimo bei mokslinių tyrimų ir inovacijų įtraukimo į viešąją politiką.

Projekte veiklas vykdys  11 Nacionalinių kontaktinių asmenų, kurių pagrindinė veikla – informuoti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus apie Europos horizonto programos kvietimus, padėti potencialiems pareiškėjams rengiant paraiškas, susirasti projektų tarptautinius partnerius ir pan. NCP/programų koordinatoriai  bus atsakingi už tam tikras “Europos horizontas” programos sritis: 1) Aukšto lygio mokslas (ERC, MSCA) bei mokslinių tyrimų infrastruktūrų klausimai; 2) Sveikata ir gyvybės mokslai; 3) Skaitmeninės technologijos, pramonė, kosmosas; 4) Klimatas, energetika, judumas; 5) Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis, aplinka; 6) Kultūra / kūrybiškumas / įtrauki visuomenė; 7) Civilinė sauga, atsparumas ir susijusios sritys (įskaitant dvejopos paskirties tyrimų aspektus); 8) Inovacijos (Europos inovacijų taryba, inovacijų ekosistemos); 9) „Widening & ERA“ sritis (dalyvavimo plėtra, sistemos priemonės); 10) Teisiniai ir finansiniai EH programos aspektai (horizontali sritis); 11) Tinklo koordinavimas ir strateginė adaptacija (horizontali sritis).

Projektas finansuojamasEkonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Viso projekto įgyvendinimui skiriama 2 192 981,86 Eur.

Atnaujinimo data: 2026-06-16