Daugiau medžių mieste – švaresnis oras? Mokslininkės teigimu, ne viskas taip paprasta

Pastarųjų metų tendencijos rodo, jog miestai tampa žalesni. Vis dažniau matome didėjantį medžių kiekį miestuose, žaliąsias zonas bei augmenijos erdves, kurios ne tik vizualiai pagyvina miesto kraštovaizdį, bet ir atlieka miestui bei žmonėms svarbias funkcijas. Medžiai dažnai įvardinami kaip vienas iš natūralių sprendimų, galinčių padėti kovoti su oro tarša, karščiu miestuose ir kitais urbanizacijos iššūkiais.

Tačiau ar tikrai daugiau medžių mieste reiškia švaresnį orą? Ar užtenka tiesiog pasodinti daugiau medžių, kad jų poveikis būtų kuo didesnis? O gal svarbu ne tik tai, kiek medžių auga mieste, bet ir kokie jie, kur auga ir kokią funkciją atlieka?

Šiuos ir kitus klausimus rubrikoje „Ką sako mokslas?“ nagrinėjame kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Valda Araminiene, tyrinėjančia miesto želdynus ir medžių potencialą mažinti oro taršą.

Kodėl medžio rūšis miestui svarbi?

Pirmiausia kyla paprastas klausimas – ar daugiau medžių mieste iš tiesų reiškia švaresnį orą?

Pasak V. Araminienės, vien medžių skaičiaus nepakanka. „Vien didesnis medžių skaičius negarantuoja švaresnio oro“, – pabrėžia mokslininkė.

Jos teigimu, rezultatai priklauso nuo pasirinktų medžių rūšies, jų dydžio, lajos struktūros, sodinimo vietos ir konkrečių taršos šaltinių. Todėl miesto želdynus svarbu planuoti ne tik siekiant turėti kuo daugiau medžių, bet ir parenkant tinkamas rūšis bei tinkamas jų sodinimo vietas.

Tai reiškia, kad mieste pasodintas medis nėra vien tik žalias kraštovaizdžio elementas. Priklausomai nuo jo savybių ir vietos, jis gali atlikti skirtingas funkcijas – nuo oro teršalų sulaikymo iki pavėsio kūrimo ir miesto mikroklimato gerinimo.

Kokie medžiai geriausiai padeda valyti orą?

Medžiai gali prisidėti prie oro kokybės gerinimo dviem pagrindiniais būdais: sulaikydami kietąsias daleles ant savo paviršiaus arba absorbuodami dujinius teršalus per lapus ir spyglius. Tačiau skirtingos rūšys šias funkcijas atlieka nevienodai.

„Oro taršos mažinimas yra viena svarbiausių ir kiekybiškai pamatuojamų medžių teikiamų ekosisteminių paslaugų“, – sako V. Araminienė. Pasak jos, planuojant naujus miesto želdinius ar atnaujinant jau esančius, pirmiausia reikėtų išanalizuoti konkrečioje teritorijoje ir aplink ją esančius oro taršos šaltinius, įvertinti teršalų emisijas ir jų cheminę sudėtį.

Vienos universalios, visomis miesto sąlygomis tinkamiausios medžių rūšies nėra. Vis dėlto kai kurios rūšys pasižymi didesniu oro taršos mažinimo potencialu. Pavyzdžiui, paprastasis klevas ir liepos gerai vertinami pagal gebėjimą mažinti kai kurių pagrindinių miesto oro teršalų – azoto dioksido, ozono ir kietųjų dalelių – koncentracijas.

Renkantis medžius svarbu vertinti ne vien jų gebėjimą sugerti teršalus. Reikėtų atsižvelgti ir į medžių atsparumą sausrai, ligoms bei kenkėjams, ilgaamžiškumą. Taip pat svarbu vengti rūšių, kurios išskiria daugiau lakiųjų organinių junginių ar pasižymi didesniu žiedadulkių alergeniškumu.

Nėra vieno „geriausio“ medžio

Vienas iš būdų palyginti skirtingas medžių rūšis – rūšiai specifinis oro kokybės gerinimo indeksas, arba S-AQI. Jis vertina ne tik augalo gebėjimą šalinti iš oro teršalus, bet ir kitus svarbius aspektus – pavyzdžiui, atsparumą sausrai, ligoms ir kenkėjams, žiedadulkių alergeniškumą bei galimą poveikį priežemio ozono susidarymui.

Pagal šį indeksą skirtingos medžių rūšys vertinamos nevienodai. Tarp geriau įvertintų yra paprastasis klevas ir gudobelė, kiek žemiau vertinamos liepos, uosiai ir pušys. Tačiau šie skaičiai savaime nereiškia, kad vienas medis yra „geras“, o kitas – „blogas“. Medžio tinkamumas priklauso nuo to, kokią funkciją norima sustiprinti ir kokios yra konkrečios teritorijos sąlygos.

Vienai taršai tinkamas medis nebūtinai bus tinkamiausias kitai

V. Araminienės kartu su kolegomis parengtos preliminarios rekomendacijos rodo, kad medžių pasirinkimas gali priklausyti ir nuo konkretaus oro teršalo.

Pavyzdžiui, teritorijose, kuriose vyrauja azoto dioksidas, rekomenduojama rinktis klevus ir liepas. Jei problema didelės kietųjų dalelių koncentracijos, galima rinktis paprastąją pušį arba ją derinti su lapuočiais, pavyzdžiui, klevais ir liepomis.

Dar sudėtingesnė situacija susijusi su priežemio ozonu. Kai kurios medžių rūšys tam tikromis sąlygomis gali prisidėti prie intensyvesnio ozono formavimosi miesto ore. Todėl ir šiuo atveju svarbu pasirinkti konkrečioms sąlygoms tinkamas rūšis.

Tai dar kartą parodo, kad miesto želdynų planavimas nėra toks paprastas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Svarbu ne tik kokį medį sodiname, bet ir kur

Net ir tinkamai parinkta medžių rūšis ne visada duos didžiausią naudą, jeigu medis pasodinamas netinkamoje vietoje.

Pasak V. Araminienės, miestų žaliosios erdvės vis dažniau vertinamos ne tik kaip gražios vietos, bet ir kaip sprendimai, padedantys spręsti skirtingas miesto problemas. Tačiau jų veiksmingumą gali riboti fragmentacija, neoptimalus išdėstymas erdvėje ar netikslingai parinktos medžių rūšys.

Vienas iš plačiau žinomų principų, padedančių planuoti žalesnius miestus, yra 3–30–300 taisyklė. Ji siūlo siekti, kad iš kiekvieno gyvenamojo būsto, mokyklos ar darbo vietos būtų matomi bent trys medžiai, gyvenamojoje aplinkoje medžių lajų danga sudarytų ne mažiau kaip 30 proc., o kokybiška žalioji erdvė būtų pasiekiama ne didesniu kaip 300 metrų atstumu.

Vis dėlto, mokslininkės teigimu, vien tokių gairių nepakanka. Reikia vertinti ir biologinę įvairovę, žaliųjų erdvių ekologinį vientisumą bei tai, kur jų teikiama nauda būtų didžiausia.

Todėl prieš planuojant, kur ir kokius naujus medžius sodinti, svarbu įvertinti, kokios rūšys jau auga mieste, kokią teritoriją užima esami želdiniai ir kokias ekosistemines paslaugas jie teikia. Tai gali padėti nustatyti, kur medžių pakanka, kur jų reikėtų papildomai, o kur tikslinga keisti rūšinę sudėtį.

Lietuvos miestams reikia savų sprendimų

Mokslininkė pabrėžia ir kitą svarbų aspektą – kitų šalių patirties negalima mechaniškai perkelti į Lietuvą.

Pavyzdžiui, Pietų Europos miestuose jau išbandyti sprendimai, kai medžių rūšys parenkamos tikslingai atsižvelgiant į jų gebėjimą šalinti oro teršalus. Tačiau Lietuvos klimatas ir aplinkos sąlygos skiriasi, todėl ir medžių pasirinkimas turėtų būti pritaikytas mūsų šalies miestams.

Būtent tokį požiūrį V. Araminienė su kolegomis taikė 2021–2022 m. vykdydama LMT administruojamos Lietuvos ir Prancūzijos programos „Žiliberas“ projektą. Tyrimo metu buvo vertinama medžių danga Kaune ir Aix-en-Provence, analizuojamos vyraujančios rūšys ir jų potencialas mažinti oro taršą.

Šis tyrimas parodė, kad skirtinguose miestuose vyrauja skirtingos medžių rūšys, todėl sprendimai, tinkantys vienam miestui, nebūtinai tinka kitam.

Medžiai svarbūs ne tik dėl oro

Vis dėlto medžių reikšmė miestui neapsiriboja oro taršos mažinimu. Viena pirmųjų naudų, kurią žmonės gali pajusti tiesiogiai, yra jų poveikis miesto mikroklimatui. Tai ypač aktualu karštomis vasaros dienomis, kai medžių šešėlis gali iš esmės pakeisti žmogaus patirtį mieste.

V. Araminienė atkreipia dėmesį, kad naujai besiplečiančiuose gyvenamuosiuose rajonuose gatvių želdinių planavimas kartais lieka nuošalyje. Tuomet saulėtomis ir karštomis dienomis gyventojams tampa sudėtinga vaikščioti ar leisti laiką lauke. Tinkamai suplanuoti medžiai gali suteikti pavėsį ir padėti sumažinti karščio poveikį.

Mokslininkė savo patirtimi iliustruoja, kaip stipriai medžių šešėlis gali pakeisti aplinkos pojūtį. Viešėdama Pietų Europoje ji susidūrė su maždaug 40 °C siekusia oro temperatūra, tačiau kelias per miesto parką, apsuptą medžių, leido komfortiškai judėti net ir tokiomis sąlygomis.

Žaliosios erdvės svarbios ir žmonių emocinei bei fizinei sveikatai. V. Araminienė atkreipia dėmesį į tyrimus, rodančius, kad laikas žaliose miesto zonose gali būti siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu, geresne emocine savijauta ir mažesniu stresu. Todėl svarbu, kad žaliosios erdvės būtų ne tik gražios, bet ir lengvai pasiekiamos – kuo arčiau žmonių gyvenamosios aplinkos.

Tai kiek medžių iš tiesų reikia miestui?

Galutinio skaičiaus, kuris paverstų miestą sveikesniu ar švaresniu, mokslas nepasiūlo. Ir tikriausiai todėl, kad vien medžių skaičius nėra svarbiausias rodiklis.

„Sodinti daugiau medžių miesto teritorijoje bet kokiu atveju yra gerai“, – pabrėžia V. Araminienė. Tačiau norint pasiekti didžiausią naudą, reikia atsižvelgti į medžių rūšis, jų savybes, vietą ir konkrečios teritorijos poreikius.

Mokslininkės kartu su kolegomis parengtos rekomendacijos kol kas yra preliminarios – jas ateityje reikėtų tikslinti, įtraukiant daugiau medžių rūšių, aplinkos veiksnių ir ilgesnio laikotarpio duomenų.

Taigi klausimas, kokio miesto norime ateityje, nėra vien apie medžių skaičių. Tai klausimas apie tai, kaip išmaniai planuojame savo aplinką.

Nes žalesnis miestas nebūtinai yra tas, kuriame tiesiog auga daugiau medžių. Tai miestas, kuriame medžiai pasodinti ten, kur jų labiausiai reikia, parinktos konkrečioms sąlygoms tinkamos rūšys, o žaliosios erdvės yra pasiekiamos žmonėms.

Galbūt todėl kitą kartą eidami pro naujai pasodintą medį turėtume klausti ne tik „kodėl čia jį pasodino?“, bet ir „kodėl pasirinko būtent šį medį ir būtent šią vietą?“

Kalbino Domantas Zubrickis, LMT
Nuotrauka iš pašnekovės asmeninio archyvo

Moksliniai šaltiniai:

1. Khan A., Araminienė V., Uogintė I., Varnagirytė-Kabašinskienė I., Černiauskas V., Gudynaitė-Franckevičienė V., Džiugys A., Davulienė L., Misiulis E., Davtalab M., Byčenkienė S. 2025. Evaluating the role of urban green infrastructure in combating traffic related microplastic pollution. Science of the total environment, 983 (179688), p. 1-13.
2. Araminienė V., Sicard P., Černiauskas V., Coulibaly F., Varnagirytė-Kabašinskienė I. 2023. Estimation of air pollution removal capacity by urban vegetation from very high-resolution satellite images in Lithuania. Urban Climate, 51: 101594.
3. Sicard P., Coulibaly F., Lameiro M., Araminiene V., De Marco A., Sorrentino B., Anav A., Manzini J, Hoshika Y., Moura B. B., Paoletti E. 2023. Object-based classification of urban plant species from very high-resolution satellite imagery. Urban Forestry and Urban Greening, 81: 127866.
4. Araminienė V., Sicard P., Anav A., Agathokleous E., Stakėnas V., De Marco A., Varnagirytė-Kabašinskienė I., Paoletti E., Girgždienėg R. 2019. Trends and inter-relationships of ground-level ozone metrics and forest health in Lithuania. Science of The Total Environment. 658: 1265-1277
5. Sicard P., Agathokleous E., Araminienė V., Carrari E., Hoshika Y., De Marco A., Paoletti E.. 2018. Should we see urban trees as effective solutions to reduce increasing ozone levels in cities? Environmental Pollution 243: 163-176.

Atnaujinimo data: 2026-09-29

Taip pat skaitykite:

LMT delegacija Suomijoje susipažino su kompetencijos centrų patirtimi

LINO biuras kviečia įvertinti jo veiklą ir pasidalyti įžvalgomis

„Elsevier“ kviečia tyrėjus į nemokamus seminarus: nuo darbo su duomenimis iki mokslinių publikacijų

Pasirašytas Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos bendradarbiavimo memorandumas

Kviečiame teikti paraiškas mokslinių tyrimų projektams pagal programą SBEP