Lietuva ir Vokietija stiprina bendradarbiavimą energetikos, gyvybės mokslų ir medicinos technologijų srityse
Lapkričio 4–5 dienomis Lietuvos atstovų delegacija lankosi Berlyne – dalyvauja Mokslo renginių savaitėje 2024 (Berlin Science Week), kurios metu tinklaveikos renginiuose inovacijų kūrėjai, mokslo ir verslo atstovai dalijasi pasiekimais, keičiasi ekspertinėmis žiniomis bei užmezga naujas partnerystes, ieškodami novatoriškų būdų, kaip spręsti iššūkius energetikos, gyvybės mokslų bei medicinos technologijų srityse.
Lietuvos delegacijos dalyvavimą Berlyne organizuoja Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupė (LMT NCP), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje ir kitais Vokietijos partneriais.
Vienija iššūkiai energetikoje
LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius akcentavo, jog vis aktyvesnis abiejų šalių bendradarbiavimas rodo – Lietuva, aktyviai investuodama į atsinaujinančios energijos technologijas ir sprendimus, tampa reikšmingesne žaidėja Europos energetikos inovacijų srityje.
„Lietuva aktyviai investuoja į atsinaujinančios energijos technologijas ir sprendimus, siekdama tapti lydere energetikos inovacijų srityje. Mūsų siekis – toliau remti mokslinius tyrimus bei aplinkai draugiškų technologijų diegimą, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai“, – teigė dr. G. Valinčius.
Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir Kauno technologijos universitetas (KTU) nuolat dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, siekdami kurti ir plėtoti švarią energiją, todėl, neabejojama, partnerystės su svarbiausiomis Vokietijos mokslinių tyrimų įstaigomis leis kurti dar daugiau ilgalaikių projektų, vystyti ir diegti pažangiausias technologijas.
„Lietuvai ypač svarbu stiprinti dvišalį mokslinį bendradarbiavimą su Vokietija, nes tai leidžia ne tik dalytis patirtimi, bet ir kartu kurti inovacijas, kurios padeda spręsti globalius energetikos iššūkius. Tokia partnerystė stiprina mūsų šalies mokslo potencialą ir skatina tarptautines galimybes“, – pabrėžė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Giedrius Puodžiūnas.
Pristatys mokslo sėkmės istorijas
Tinklaveikos renginyje „Germany-Lithuania Energy Synergy Day“ pristatomos dvi sėkmingo Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje istorijos. Viena iš jų – LEI ir Miuncheno technikos universiteto projektas „Tvari stiklo pramonė su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT). Projekte dalyvaujantis mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas sako, kad bendromis abiejų šalių mokslininkų pastangomis siekiama sukurti novatorišką degiklį, galintį veikti naudojant keturias skirtingas kuro rūšis: biomasę, žaliąją elektrą, vandenilį ir gamtines dujas.
Dalyviams pristatytas ir Berlyno Helmholco centro projektas „Tandeminių perovskito-silicio modulių gamybos pramoniniu mastu bandomoji linija“ (PEPPERONI), kuriame dalyvauja KTU mokslininkai.
Šiuo metu dominuojanti silicio (Si) fotovoltinė technologija artėja prie savo efektyvumo ribos, projekto PEPPERONI konsorciumo partneriai siekia padengti pramoninius Si elementus plonu viršutiniu perovskitiniu saulės elementu, gaunant monolitinius tandeminius prietaisus. Ši technologija žada geriausią našumo ir gamybos sąnaudų santykį, todėl leidžia padidinti saulės modulio efektyvumą, viršijantį Si elemento ribą.
Renginyje dalyvaujantys abiejų šalių mokslininkai bei inovatoriai aptaria šiuo metu visame pasaulyje aktualius energetikos klausimus: baterijų technologijų, atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos vartojimo efektyvumo pastatuose bei aplinkai nekenksmingos vandenilio technologijų.
Lietuvos mokslininkai lankosi Berlyno energetikos tyrimų įstaigose: Helmholtz medžiagų ir energijos tyrimų centre, kur diskutuota apie vandenilio technologijų plėtrą ir energijos saugojimą bei Fotovoltinės ir atsinaujinančios energijos centre, kuris 2015 metais buvo apdovanotas Vokietijos tvarios statybos tarybos (DGNB) sertifikatu kaip tvariausias metų pastatas Vokietijoje. Jame įsikūrusios įmonės ir institutai, tarp kurių – Vokietijos nacionalinis metrologijos institutas.
Stiprins bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje
Lapkričio 5–6 d. Mokslo renginių savaitėje Berlyne vyks ir kitas LMT NCP, ambasados ir Vokietijos partnerio „BioCon Valley“ organizuojamas renginys „Lithuanian – German Cooperation in Lifesciences & MedTech“, skirtas stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą gyvybės mokslų ir medicinos technologijų srityje.
Pasak LMT pirmininko dr. G. Valinčiaus, šis renginys – nuoseklios partnerystės su Vokietijos mokslinių tyrimų organizacijomis rezultatas. „Džiaugiuosi, jog Lietuva yra viena iš pagrindinių Vokietijos partnerių programos „Europos horizontas“ sveikatos srities projektuose. Mūsų šalis, aktyviai bendradarbiaudama su Berlyno technikos ir Lüneburgo Leuphana universitetais, Berlyno universitetine mokslo įstaiga „Charité“ bei kitomis mokslinių tyrimų organizacijomis, nuosekliai stiprina savo pozicijas ir tvirtai žengia pradėtu keliu gyvybės mokslų srityje“, – pabrėžia dr. G. Valinčius.
Vokietijos ir Lietuvos mokslininkai diskutuos medicinos technologijų ir skaitmeninės sveikatos (angl. MedTech & Digital Health); psichinės ir visuomenės sveikatos (angl. Mental & Public Health); aplinkos sveikatos ir maisto (angl. Environmental Health & Food) temomis. Renginyje bus pristatomi gerosios praktikos pavyzdžiai ir projektai, tokie kaip ERA-NET NEURON, kuriame Lietuvai atstovauja mokslininkė prof. dr. Urtė Neniškytė.
Lietuvos delegacija lankysis Vokietijos mokslo centruose: Robert Koch institute, kur diskutuos apie infekcines ligas, taip pat Max Planck institute – čia aptars pažangiausius tyrimus molekulinės genetikos srityje.
Berlyno mokslo savaitė – tęstinė LMT iniciatyva
Dalyvavimas Berlyno mokslo savaitėje – LMT ilgalaikės iniciatyvos dalis, kurios tikslas – skatinti Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą su Vokietijos bei kitų šalių partneriais. Tokie renginiai neapsiriboja vien dvišaliais ryšiais, o kuria platformą tarptautiniam mokslininkų tinklui, skatinančiam inovacijas ir sudarančiam sąlygas bendrai spręsti globalius iššūkius.
Ateityje LMT NCP ir toliau organizuos tokius renginius, kurie suteiks Lietuvos tyrėjams galimybę aktyviai įsitraukti į programą „Europos horizontas“, prisidedant prie mokslo ir technologijų pažangos visame pasaulyje.
Daugiau apie programą „Europos horizontas“ programą galite sužinoti čia.
Atnaujinimo data: 2024-11-05
Taip pat skaitykite:
„Frontex“ kviečia teikti paraiškas moksliniams tyrimams pasienio valdymo srityje
Paskelbtas Europos partnerystės AGROECOLOGY 2024-2025 m. paraiškų konkursas
Planuojamas ERA-NET NEURON programos kvietimas neurologijos mokslų projektams
Briuselyje Baltijos šalys pristatė savo vandenilio energetikos viziją