Patirčių vasara programos „Studentų tyrimai vasaros metu“ ir siekis tapti mokslininkais

„Daryk tai, kas tau patinka ir nuo ko tu svaigsti iš laimės“ – studentai dalinasi savo mintimis apie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) studentų vasaros praktikos projektą. Germantė Paulikaitė iš Vilniaus universiteto, chemijos ir geomokslų fakulteto atliko praktiką „Valstybiniame mokslinių tyrimų institute“, fizinių ir technologijos mokslų centre, o Maksims Kotjuks iš Liepojos universiteto, gamtos mokslų ir inžinerijos fakulteto, savo praktiką įgyvendino Vilniaus Gedimino technikos universitete. Abu studentai savo vasarą dedikavo mokslinei praktikai, kurioje gilinosi į vandens tyrimus bei automatinių sistemų, skirtų analizuoti žmogaus eiseną, prototipų kūrimą. LMT projektas „Studentų tyrimai vasaros metu“ suteikia praktikos finansavimo galimybę, skatina studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros. Apie praktikos užkulisius, išsinešamus įspūdžius bei galimybę susipažinti su studijų ir tyrimų situacija Lietuvoje, kviečiame susipažinti trumpame Germantės ir Maksims pasakojime.

– Kodėl pasirinkote vasarą paskirti atliekant mokslinį tyrimą? Kas motyvavo šį Jūsų pasirinkimą? 

Germantė Paulikaitė: Mano savanoriška praktika fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) prasidėjo dar anksčiau, trečio kurso viduryje. Tuo metu supratau, kad jau turiu pakankamai žinių ir esu pasiruošusi save išbandyti laboratorijoje. Kadangi esu nano-chemikė, ieškojau praktikos vietos, susijusios su mano domėjimosi sritimi ir  mano dėmesį patraukė FTMC. Kaip tik šiame centre mokslininkai dirba su nanodalelėm – MXenes. Pradėjau labiau domėtis, kur jos taikomos, kaip tiriamos,  susipažinau su darbo vadovu, laboratorijos darbuotojais. Pradžioje daugiausiai tyriau daleles elektrochemiškai , vėliau darbo vadovas pasiūlė pabandyti sudalyvauti projekte ir pabandyti atlikti išsamesnį mokslinį tyrimą.

Maksims Kotjuks: Smalsumas buvo vienas iš  pagrindinių motyvų  paskirti vasarą dalyvauti mokslinių tyrimų projekte. Atlikdamas praktiką Lietuvoje turėjau galimybę susipažinti su mokslinės veiklos specifika, naujais žmonėmis ir kaimyninės šalies ypatybėmis. Tyrimų vykdymui skiriama stipendija taip pat buvo didelė paskata dalyvauti šiame projekte.  

– Germante, papasakokite trumpai apie savo atliekamą tyrimą „Funkcionalizuotų Ti3C2Tx MXenų sintezė ir taikymas organinės kilmės teršalais užteršto vandens valymui“. Kokia galėtų būti šio tyrimo praktinė nauda?   

Germantė: Kaip ir sako pats pavadinimas, pagrindiniai mano tyrimo etapai yra – sintezė, funkcionalizavimas ir taikymas, stebėjimas, kaip šios dalelės sąveikauja su dažais. Sintezės procese, bandome panaudoti kitas medžiagas, taip įterpiant kitas funkcines grupes. Vėliau stebime šių dalelių sąveiką su dažais, kurios daugiau, greičiau absorbavo dažą ir kodėl, kokią įtaką daro sąlygų (pvz., pH) pakeitimas jų efektyvumui. Nauda labai paprasta: kuriant naujas vandens valymo technologijas, prietaisus, tai galėtų būti viena iš juose naudojamų medžiagų. 

– Maksims, o kokį mokslinį tyrimą vykdėte Jūs? papasakokite trumpai ir paprastai apie savo atliekamą tyrimą. 

Maksims: Gedimino technikos universiteto mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedroje vystoma tyrimų kryptis nukeipta į automatinės sistemos, skirtos stebėti ir analizuoti žmogaus eiseną, kūrimą. Šio tyrimo rezultatai bus naudojami vystant vieną iš kuriamos sistemos dedamųjų dalių – slėgio jutiklius. Savo tyrimo „Elektrai laidžių polimerų taikymas taktiliniuose slėgio jutikliuose“ metu siekiau įvertinti, kaip slėgio jutikliuose galima būtų pritaikyti polimerinę medžiagą. Eksperimento metu buvo kuriami slėgio jutiklių prototipai, tiriamos jų charakteristikos bandant surasti tinkamiausias polimerinės medžiagos sudėtis.

(dr. Andrius Dzedzickis ir Maksims Kotjuks)

Kiekvieno mokslinio tyrimo metu gaunami tam tikri rezultatai, išvados. Pasidalinkite savosiomis įžvalgomis.  

Germantė: Kad Mxene nanodalelės veikia ir absorbuoja dažus – tai faktas, matome iš tyrimų. Dabar yra svarbu nustatyti šių dalelių efektyvumą, nuo ko jis priklauso, regeneraciją (kaip tai paveikia dalelių efektyvumą), palankias ir nepalankias sąlygas ir pan. Turime faktą – tai veikia ir mums svarbu gauti daugiau informacijos, gilintis į to veikimo priežastis, procesus.
Maksims: Mano tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad pasiūlytos biologinės gamtos neteršiančios ir savaime degraduojančios biologinės medžiagos yra tinkamos ir gali būti panaudotos kuriant slėgio jutiklius, kurių utilizavimas po panaudojimo nereikalaus sudėtingų technologijų ir papildomų resursų.  

– Ar galėtumėte pasidalinti kokia smagia ar įdomia patirtimi atliekant savo tyrimą?  

Germantė: Kai jau turėjau pakankamai duomenų – daugmaž žinojau, kas kaip veikia, atėjo mintis savo tyrimui panaudoti natūralų ežero vandenį.  Kaip tik savaitgalį važiavau į sodybą, paėmiau ežero vandens mėginius ir su juo atlikau tyrimus. Rezultatai buvo stulbinantys – vanduo tapo skaidrus. Labai geras jausmas, kai matai, kad tavo pastangos ir įdėtas darbas veikia. Aišku, visur reikia atlikti daugiau tyrimų, duomenų analizių, tačiau man tai buvo labai smagus ir malonus momentas.
Maksims: Man  buvo įdomu su kolegomis aptarti tyrimo metu gautus duomenis, išbandyti naujas technologijas, dirbti su įvairiais instrumentais.  

– Kaip manote, ar jauniesiems tyrėjams Lietuvoje, sudaromos pakankamos sąlygos realizuoti savo idėjas?  

Germantė: Aš manau, kad svarbiausia reikia noro – jo turint, viskas įmanoma. Sąlygų savo idėjų realizavimui tikrai yra,   tiesiog kartais reikia truputį pasukti galvą kur ir kaip galima jas įgyvendinti. 
Maksims: Mano nuomone, studentai gali nesunkiai savo idėjas realizuoti Lietuvoje, ypač Vilniaus Gedimino technikos universitete, kadangi šis universitetas turi daug įrangos mokymui, tyrimams, taip pat idėjų įgyvendinimui.  

– Kur save matytumėte ateityje?  

Germantė: Jau nuo mažų dienų mane traukė mokslas. Pamenu turėjau žaislinį mikroskopą, tai viską, kas įmanoma stebėdavau pro jį. Tiek mokykloje ir gimnazijoje žinojau, kad noriu savo ateitį susieti su laboratorija, moksliniais tyrimais ir t.t. Ir šioje vietoje kažkodėl prisiminiau mamos žodžius: „Daryk tai, kas tau patinka ir nuo ko tu svaigsti iš laimės“. Turbūt, tai dabar aš ir darau.
Maksims: Ateityje save matau inžinieriumi, kuris gali dirbti daugelyje technologijų šakų. 

LMT, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros, pavasarį skelbė paraiškų konkursą „Studentų tyrimai vasaros metu“ ir kvietė Lietuvos ir užsienio studentus kreiptis į LMT gauti finansavimą vasaros praktikai. Šiemet LMT suteikta praktikos finansavimo galimybe pasinaudojo 20 aukštųjų mokyklų.

Atnaujinimo data: 2023-10-16

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių