Tarptautinis bendradarbiavimas gamtos atkūrimui, bioįvairovei ir vandenynų iššūkiams spręsti

2026 m. sausio 14 d. daugiau nei 140 tyrėjų ir ekspertų iš 11 šalių susirinko į nuotolinį renginį „Vienijant jėgas gamtos atkūrimui, biologinei įvairovei ir vandenynams: „Europos horizonto“ 6 veiksmų grupės galimybės“, kurį organizavo Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras Briuselyje (LINO) drauge su Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupe ir tarptautiniais partneriais. Renginys subūrė mokslininkus iš Europos ir Kanados, kad pasidalytų tyrimų patirtimi, pristatytų projektines idėjas ir plėtotų tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant biologinės įvairovės nykimo, gamtos atkūrimo ir vandenynų taršos iššūkius.

Renginio metu buvo pristatyta per 50 trumpų pranešimų, kuriuose dalyviai dalinosi savo moksline patirtimi, tyrimų kryptimis ir projektinėmis idėjomis. Pranešėjų tyrimų sritys apėmė žemės ūkio, urbanizuotų ir laukinės gamtos, saugomų teritorijų rūšis ir ekosistemas, ieškant ir siūlant sprendimus gamtos išteklių stebėsenai, klimato kaitos ir žmogaus sukeltų (ypač karinių konfliktų, naujų pavojingų teršalų) pavojų poveikio mažinimui, tvariam panaudojimui.

Dalyviai diskutavo apie inovatyvius metodus, įskaitant gyvąsias laboratorijas, piliečių mokslo iniciatyvas ir bendradarbiavimą su įvairiais socialiniais partneriais, taip pat dalijosi idėjomis naujų produktų kūrimui. Tinklaveikos sesijos suteikė galimybę užmegzti naujus kontaktus, atrasti potencialius partnerius ir vystyti idėjas „Europos horizonto“ projektams bei tolimesnėms veikloms.

Svarbi renginio dalis buvo skirta praktiniams aspektams. Europos Komisijos Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros (REA) atstovas Lukas Varnas pasidalijo įžvalgomis apie sėkmingų projektų paraiškų rengimą ir vertinimo procesą, o NCP grupės programų koordinatorė Jolanta Revaitienė pristatė aktualius 2026 m. „Europos horizonto“ 6-osios veiksmų grupės kvietimus bei pagrindinius jų akcentus.

Sveikinimo kalboje LINO biuro politikos analitikė Živilė Grabauskė pabrėžė, kad tokie kompleksiniai iššūkiai kaip ekosistemų atkūrimas, gamta grįsti sprendimai, tarša ir piliečių įtraukimas negali būti sprendžiami pavieniui, o tarptautinis bendradarbiavimas yra būtina sąlyga sėkmei.

Didelis dalyvių įsitraukimas ir aktyvumas dar kartą patvirtino, kad susidomėjimas gamtos išsaugojimo ir atkūrimo temomis yra itin didelis tiek „Europos horizonto“ programos kontekste, tiek plačiau, visuomenės ir Lietuvos tyrėjų lygmeniu.

Atnaujinimo data: 2026-01-22

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių