V. Nekrošius: Konstitucijos esmė – ne tik taisyklės, bet ir vertybės
Kas yra Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis valstybės teisės aktas ar kur kas daugiau? Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius sako, kad vien teisinio apibrėžimo nepakanka. Konstitucijoje įtvirtintos svarbiausios vertybės, dėl kurių susitarė Tauta ir kuriomis grindžiamas bendras gyvenimas valstybėje. Todėl jos esmės reikėtų ieškoti ne tik užrašytose taisyklėse.
Apie tokį požiūrį į Konstituciją V. Nekrošius kalbės spalio 23 d. Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2026“ paskaitoje „Konstitucija kaip vertybė“.
Pasak profesoriaus, Konstitucijos, kaip aukščiausią teisinę galią turinčio valstybės teisės akto, samprata pirmiausia nusako jos vietą teisės aktų hierarchijoje. Tačiau vien to nepakanka norint suprasti jos esmę, dvasinę reikšmę ir santykį su Tauta, kaip suvereniteto nešėja.
„Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek filosofų doktrinose Konstitucija yra vertinama kaip visuomenės sutartis dėl valstybės sutvarkymo. Konstitucijoje Tauta pirmiausia įtvirtina pačias svarbiausias vertybes, kuriomis bus vadovaujamasi valstybėje. Šios vertybės yra valstybės sutvarkymo ir visuomenės bendro gyvenimo pagrindas“, – sako V. Nekrošius.
Todėl, jo teigimu, žvelgti į Konstituciją tik kaip į aukščiausios teisinės galios aktą būtų akivaizdžiai per siaura.
Kaip Konstitucija išlieka gyva?
Konstitucijoje įtvirtintos vertybės turi suteikti valstybei tvirtą pagrindą, tačiau pati visuomenė nėra nekintanti. Keičiasi jos gyvenimas, kartu keičiasi ir teisė. Tad kaip suderinti šiuos du dalykus – Konstitucijos pamatinių vertybių stabilumą ir jos gebėjimą išlikti aktualiai?
V. Nekrošius atkreipia dėmesį, kad Konstitucijoje įtvirtintos pačios svarbiausios ir kartu bendriausios visuomenės vertybės. Kai kurios iš jų – pavyzdžiui, prigimtinės žmogaus teisės – nekinta. Tačiau tai nereiškia, kad teisė gali būti atsieta nuo visuomenėje vykstančių pokyčių.
„Natūralu, kad visuomenė keičiasi, todėl teisė taip pat negali nesikeisti kartu su ja. Žinoma, egzistuoja prigimtinės žmogaus teisės ar kitos pamatinės vertybės, kurios nekinta. Šį procesą užtikrina Konstitucinio Teismo veikla, kuri garantuoja Konstitucijos gyvybingumą ir dinamiškumą“, – teigia profesorius.
Būtent šiame santykyje tarp to, kas išlieka, ir to, kas keičiasi, atsiskleidžia Konstitucijos, kaip gyvo valstybės pagrindo, reikšmė.
Susitarimas dėl to, kas valstybei svarbiausia
Konstitucijos vertybinė reikšmė ypač išryškėja kalbant ne apie atskiras jos nuostatas, o apie tai, kas apskritai sudaro valstybės ir visuomenės bendro gyvenimo pagrindą. V. Nekrošiaus teigimu, Konstitucija pirmiausia ir turėtų būti suvokiama kaip bendras vertybinis pagrindas.
„Konstitucija pirmiausia turi būti vertinama kaip bendras vertybinis pagrindas – vertybių visuma, dėl kurių, kaip valstybės pagrindo, Tauta susitarė balsuodama už Konstituciją. Joje atsispindi esminiai visuomenės gyvenimo ir valstybės funkcionavimo principai“, – sako V. Nekrošius.
Profesorius pabrėžia, kad būtent vertybės, o ne vien užrašytos taisyklės, sudaro Konstitucijos vertybinį pagrindą ir atskleidžia tikrąją jos esmę.
Daugiau informacijos ir registracija į šį renginį bei kitus „(re)SEARCH 2026“ renginius galima rasti čia.
Renginys yra Tarptautinės mokslo savaitės Lietuvoje „(re)SEARCH 2026“ programos dalis. Informacinis „(re)SEARCH 2026“ partneris – LRT.
Kontaktai žiniasklaidai
Ernesta Šneideraitytė
Tel. +370 678 65 070
El. p. [email protected]
Atnaujinimo data: 2026-09-22
Taip pat skaitykite:
Kviečiame teikti paraiškas mokslinių tyrimų projektams pagal programą FOREST
Baltijos šalių NCP susitikime – dėmesys „Europos horizonto“ ateičiai ir bendradarbiavimui
Kviečiame registruotis į tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ renginius
LMT komiteto nariui prof. dr. Virginijui Šikšniui – įteiktas prestižinis Japonijos apdovanojimas