Ilgalaikės institucinės MTEP programos
Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) programų paskirtis – užtikrinti nuoseklius, planingus, kryptingus, turinčius ilgalaikį poveikį ir būtinus valstybės ir visuomenės aktualioms problemoms spręsti MTEP darbus, kuriems reikalingos kolektyvinės tyrėjų pastangos ir kuriuos vykdo viena institucija arba su partneriais.
Ilgalaikes institucines MTEP programas gali inicijuoti vienas ar keli valstybiniai mokslinių tyrimų institutai pagal savo mokslinės veiklos kryptis. Programą taip pat gali inicijuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Instituto inicijuojamų programų trukmė – 5 metai, jos finansuojamos instituto bazinio finansavimo lėšomis.
Instituto inicijuotos ilgalaikės institucinės programos atveju:
- Lietuvos mokslo taryba vertina siūlomas ilgalaikių institucinių (MTEP) programų tematikas ir teikia ŠMSM siūlymus dėl programų tematikų tvirtinimo.
- Ministrui patvirtinus tematikas ir joms skiriamus biudžeto asignavimus institutai rengia programų projektus, kuriuos vėliau vertina Taryba. Taryba teikia vertinimo rezultatus Ministrui, kuris tvirtina arba siūlo tikslinti programas pagal vertinimo rezultatus.
- Trečiaisiais programų vykdymo metais Taryba įvertina programų ataskaitas ir teikia išvadas ŠMSM ir programų vykdytojams, siūlydama programą tęsti arba tikslinti. Ministras priima sprendimą, išnagrinėjęs Tarybos išvadas.
- Baigus vykdyti programas teikiamos programos vykdymo baigiamosios ataskaitos.
Ilgalaikių institucinių MTEP programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašas
Vykdomos | |
2021–2025 m. | 1 programa, kurią vykdo Lietuvos socialinių mokslų centras |
2019–2023 m. | 1 programa, kurią vykdo Lietuvos teisės institutas |
2017–2021 m. | 49 programos, kurias vykdo 12 valstybinių mokslinių tyrimų institutų: Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras, Inovatyvios medicinos centras, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Nacionalinis vėžio institutas |
1.2. Baltų kalbų raidos, rankraštinių ir spausdintinių šaltinių, vardyno tyrimai
1.4. Rašytinis XIV–XX a. pr. lituanistikos ir lituanikos paveldas kalbų ir kultūrų sąveika
2.1. Lietuvių folklorinės tradicijos ir jos kaitos tyrimai
2.2. XX–XXI a. lietuvių literatūros transformacijos kanonas, poetika, kontekstai
3.1. Žmogus ir gyvensena priešistorinių ir ankstyvųjų istorinių laikų Lietuvoje tęstinumas ir kaita
3.2. Nuo asmens prie bendruomenės Lietuvos Metrikos ir kitų reikšmingų LDK istorijos šaltinių tyrimai
3.3. Konflikto genealogija modernėjančioje visuomenėje. Lietuvos atvejis (XIX–XX a.)
3.4. Lietuvos (LDK) valstybingumo istorinė raida Europos kontekste (XIII–XVIII a.)
3.5. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių tekstai, kontekstai ir interpretacijos
3.6. Tautinė ir ar klasinė tapatybė XX a. Lietuvoje nuo politinių trajektorijų iki asmeninių išgyvenimų
4.1. Kultūrų kaita ir sąveika XXI a. iššūkių sąlygomis
4.2. Meno (ne)autonomijos tyrimai
5.1. Socialiniai iššūkiai gerovės visuomenei technologinės ir demografinės kaitos kontekste
5.2. Žemės ūkio ir kaimo transformacijos
7.1. Augalų biopotencialas daugiafunkciam panaudojimui ir agroekosistemų tvarumui
7.2. Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai
7.3. Kenksmingieji organizmai agro- ir miško ekosistemose (KOMAS)
7.4. Sodininkystė ir daržininkystė agrobiologiniai pagrindai ir technologijos
7.5. Agrogeninių bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas
8.1. Pažangių energetikos technologijų kūrimas, integravimas ir plėtra
8.2. Tarpdisciplininiai dekarbonizacijos ir prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimai
9.1. Aplinką tausojanti energetika ir aplinkosaugos technologijos
9.2. Naujos medžiagos ir technologijos energijos konversijai ir žiedinei ekonomikai
9.3. Matavimų technologijos ir prietaisai
9.4. Molekulinė elektronika ir nanoinžinerija
9.5. Kondensuotos medžiagos ir elektronikos prietaisai
9.6. Fotonikos ir lazerių technologijos
9.7. Kompleksinės fizikinės sistemos ir jų tyrimo metodų plėtra
9.8. Išmaniosios ir funkcinės tekstilės bei aprangos technologijos
10.2. Imunodiagnostikos, imunoterapijos ir imunobiologijos technologijų kūrimas ir taikymas
11.1. Mokslo žinios ir inovatyvios technologijos vėžio prevencijai ir ankstyvam aptikimui