Atvirojo mokslo mokymai: kelias į atviresnę ir skaidresnę akademinę bendruomenę
Lietuvos mokslo taryba (LMT) sausio 29–30 dienomis organizavo atvirojo mokslo mokymus mokslininkams ir tyrėjams, dalyvaujantiems OPUS projekto pilotiniame etape, palaikančiais atvirojo mokslo idėjas, o ateityje tapsiančiais atvirojo mokslo principų taikymo ambasadoriais ar patarėjais. Mokymų tikslas – plėtoti skaidresnius ir įtraukius dalijimosi mokslinių tyrimų rezultatais, jų pateikimo mokslo bendruomenei procesus, vis didesnį dėmesį skiriant atvirajam mokslui.
„Atvirasis mokslas yra būtinas siekiant užtikrinti tvarų mokslo ir visuomenės vystymąsi, taip pat skatinant inovacijas ir žinių sklaidą visuomenėje. Atvirojo mokslo plėtra yra vienas iš LMT uždavinių: aktyviai dalyvaujame šios tematikos projektuose, taip pat įsitraukiame į atvirojo mokslo politikos įgyvendinimą nustatydami jos taikymo Lietuvoje teisinius principus. Šie mokymai ne tik praplėtė dalyvių teorines žinias, bet kartu leido išbandyti atvirojo mokslo taikymo bendradarbiaujant įgūdžius praktinėse dirbtuvėse. Tikimės, kad ateityje tai padės veiksmingai taikyti atvirojo mokslo principus savo akademinėje veikloje“, – sako LMT pirmininko pavaduotoja Vaiva Priudokienė. LMT įgyvendinamo „Europos Horizonto“ projekto OPUS koordinatorė Julija Baniukevič tvirtina, kad Lietuvoje atvirojo mokslo iniciatyva įgauna pagreitį kartu su vykdomu tarptautiniu projektu OPUS, pagal kurį buvo organizuojami šie mokymai. „Šie mokymai, apjungiant teoriją ir praktiką, suteikia dalyviams išsamių žinių apie atvirąją prieigą, mokslinių duomenų valdymą ir platesnį atvirojo mokslo ekosistemos kontekstą“, – teigia J. Baniukevič.
Atvirojo mokslo principai ir praktikos: nuo teorijos iki veiksmų
Mokymuose aptarta atvirojo mokslo samprata, reikšmė ir taikymo būdai, akcentuojant prieigą prie mokslinių publikacijų ir duomenų. Dalyviai analizavo atvirosios prieigos modelius, kūrybinių bendrijų licencijas ir atvirojo mokslo politikos formavimo iššūkius. Taip pat nagrinėta atvirojo mokslo situacija Lietuvoje, aptarti mokslinių žurnalų ir duomenų talpyklų pavyzdžiai.
Antrąją mokymų dieną dėmesys skirtas atvirojo mokslo duomenims, jų valdymui ir FAIR principams, užtikrinantiems duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą. Aptartos gerosios praktikos, duomenų citavimo svarba ir plagijavimo prevencija. Skirtas dėmesys ir piliečių mokslui, nagrinėjant visuomenės įtraukimo galimybes į mokslinius tyrimus. Mokymus užbaigė diskusija apie atvirojo mokslo integraciją programos „Europos Horizontas“ projektuose.
Ekspertinė patirtis iš atvirojo mokslo lektorių
Mokymus vedė atvirojo mokslo ekspertės: Mykolo Romerio universiteto tyrėja ir Leideno universiteto doktorantė Eleonora Dagienė, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyriausioji analitikė dr. Birutė Liekė, kurios dalinosi patirtimi apie mokslinės leidybos atvirumo svarbą ir kokybinio mokslo vertinimo iššūkius bei aptarė duomenų valdymo planų formavimą, citavimo praktikas, siekiant išvengti plagijavimo, ir kitus svarbius etikos klausimus atvirajame moksle.
LMT Mokslo politikos ir analizės skyriaus vyriausioji mokslo analitikė Gerinta Raguckaitė, Kauno technologijos universiteto profesorė Eglė Butkevičienė ir Julija Baniukevič aptarė dabartinę Lietuvos atvirojo mokslo situaciją ir iššūkius, pristatė piliečių mokslo sąvoką, tendencijas bei atvirojo mokslo sąsajas su piliečių mokslu. Praktinius patarimus, kaip pateikti atitiktį atvirojo mokslo principams programos „Europos Horizontas“ projektuose, pristatė LMT nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupės atstovė Irena Kuzminskienė.
OPUS projektas – įtraukus požiūris į atvirąjį mokslą
Mokymų kontekste buvo plačiau pristatytas „Open and Universal Science“ (OPUS) projektas, siekiantis ne tik supažindinti su atvirojo mokslo principais, bet ir kurti palaikymo tinklą tyrėjams, norintiems taikyti šiuos principus savo veikloje. OPUS veiklos apima atvirojo mokslo ambasadorių tinklo kūrimą, geriausių praktikų pavyzdžių sklaidą ir atvirojo mokslo iniciatyvų skatinimą akademinėje bendruomenėje.
Projektas OPUS kuria koordinavimo ir paramos priemones, skirtas pertvarkyti mokslinių tyrimų ir tyrėjų vertinimo sistemą mokslinius tyrimus vykdančiose organizacijose (RPO) ir mokslinius tyrimus finansuojančiose organizacijose (RFO). Ši sistema skatins tyrėjus už atvirosios mokslo praktikos įgyvendinimą. „Atvirasis mokslas“ apibrėžiamas kaip praktikos, įskaitant atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų, savalaikį ir atvirą dalijimąsi tyrimų rezultatais, dalyvavimą atvirajame recenzavime, taip pat visų suinteresuotų šalių įtraukimą į bendradarbiavimo procesą.
OPUS projektas įgyvendinamas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Projekto konsorciume dalyvauja 18 organizacijų, aktyviai veikiančių Europos lygmeniu ir atstovaujančių visam atvirojo mokslo komponentų spektrui. Tarp jų yra LMT, kuri vykdo pilotines veiklas, įtraukdama 26 mokslinių tyrimų projektų mokslininkus iš 6 mokslo ir studijų institucijų. Šio etapo, vykstančio nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d., tikslas – koordinuoti ir palaikyti priemones, skirtas tyrėjų vertinimo reformai RPO ir RFO, pereinant prie modelio, skatinančio aktyviai taikyti įvairias atvirojo mokslo praktikas.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Atnaujinimo data: 2025-02-10
Taip pat skaitykite:
Mokslo balsas LOGIN 2026: nuo dezinformacijos iki medicinos inovacijų
Lietuva ir Italija stiprina mokslinį bendradarbiavimą žemės ūkio ir bioekonomikos srityse