Baigėsi antrasis atžalinių įmonių MTEP projektams vystyti kvietimas – sulaukta rekordinio skaičiaus paraiškų

Baigėsi antrasis kvietimas teikti paraiškas dėl atžalinių įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų finansavimo – Lietuvos mokslo taryba (LMT) sulaukė net 80 paraiškų. Tai reikšmingas augimas, palyginus su pirmuoju kvietimu, per kurį buvo gautos 55 paraiškos.

Šiam kvietimui numatyta iki 5 mln. eurų lėšų atrinktų projektų veiklų finansavimui. LMT Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skyriaus vadovė dr. Lina Kisielė sako, jog atžalinių įmonių MTEP projektams vystyti priemonė yra skirta tyrėjams, kurių rezultatai moksle veda į galimybes versle.

„Džiaugiamės pareiškėjų aktyvumu, nes ženkliai išaugęs paraiškų skaičius – stiprus signalas, kad mokslo ir studijų institucijose atliekami taikomieji tyrimai turi komercinį potencialą, o tyrėjai vis aktyviau ieško galimybių kurti inovatyvius verslus. Tai rodo, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijose stiprėja antreprenerystės kultūra ir formuojasi atžalinių įmonių ekosistema“, – pastebi ji.

Kas teikė paraiškas?

Vertinant antrojo, ką tik įvykusio kvietimo statistiką, net 60 paraiškų pateikė jau įsteigtos atžalinės įmonės, pasirašiusios licencines sutartis su mokslo ir studijų institucijomis. Likusios 20 paraiškų buvo pateiktos su ketinimu įsteigti atžalinę įmonę sėkmės konkurse atveju. Daugiausiai tokių paraiškų pateikė kolegijos. 

Aktyviausiai šiame kvietime dalyvavo Kauno technologijos universitetas, komercinimui planuojantis perduoti 24 technologijas. 14 pateikė Vilnius Tech, 7 – Vilniaus universitetas, 6 – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. 5 paraiškas pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o po 4 – Klaipėdos universitetas ir Fizinių ir technologinių mokslų centras. Kvietime taip pat dalyvauja 4 kolegijos: Lietuvos inžinerijos kolegija ir Vilniaus verslo kolegija pateikė po 3 paraiškas, Vilniaus dizaino kolegija – 2 paraiškas, Utenos kolegija – 1 paraišką.

Sostinėje veiklą vykdantys pareiškėjai buvo 32, Vidurio bei Vakarų Lietuvoje – 48, nors praėjusio kvietimo metu skaičius buvo gana panašus – atitinkamai 25 ir 30.

„Faktas, kad šiemet daug aktyviau kvietime dalyvavo Vidurio ir Vakarų Lietuvos, o ne sostinės pareiškėjai, rodo teigiamą regioninės inovacijų ekosistemos plėtrą. Tai gali reikšti, kad augant finansavimo galimybėms, regioniniai MTEP žaidėjai stiprina savo pozicijas“, – sako dr. L. Kisielė.

Daugiausiai temų – dirbtinio intelekto srityje

Populiariausia specializacijos tematika šio kvietimo metu buvo dirbtinio intelekto (17 paraiškų), neatsiliko ir saugaus maisto bei tvarių agrobiologinių išteklių projektai (16 paraiškų).

Dirbtinio intelekto tema padarė didžiausią šuolį nuo pirmojo kvietimo – praėjusiais metais buvo pateiktos vos 2 paraiškos šia tema. Tai tik patvirtina paskutinių kelių metų pasaulinę kryptį: dirbtinis intelektas tampa kertiniu technologijų komponentu, o mokslininkai mato galimybes automatizuoti procesus ir optimizuoti verslo modelius.

Toliau pagal temų populiarumą rikiavosi lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologijos, pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos, audiovizualinių medijų technologijos, pažangios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai, fotoninės ir lazerinės technologijos, kibernetinis saugumas ir kitos tematikos.

Kokie ankstesni rezultatai?

Vertinant pirmojo kvietimo rezultatus, populiariausios praėjusiais metais buvo saugaus maisto ir tvarių agrobiologinių išteklių bei fotoninių ir lazerinių technologijų temos, jų atitinkamai buvo 10 ir 6 paraiškos.

Populiariausios mokslo sritys antrajame kvietime buvo technologijos mokslai (53 paraiškos) ir medicinos ir sveikatos mokslai (11 paraiškų). Toliau pagal paraiškų skaičių išsirikiavo gamtos mokslai (5 paraiškos), žemės ūkio mokslai (4 paraiškos) ir socialiniai mokslai (1 paraiška).

Pastebimai išaugęs pareiškėjų aktyvumas rodo, kad mokslo ir studijų institucijose atliekami taikomieji tyrimai vis dažniau virsta komercinį potencialą turinčiomis idėjomis, o tyrėjai aktyviau siekia pritaikyti žinias versle. Atskleidžiant šį proveržį ne tik kiekybiškai, bet ir tematiškai, išryškėjo dirbtinio intelekto srities šuolis, ženkliai padidėjęs susidomėjimas regionuose bei tolesnis atžalinių įmonių ekosistemos stiprėjimas.

Atžalinių įmonių MTEP projektams vystyti finansavimo tikslas – skatinti mokslo žinių perdavimą ir mokslo institucijose sukurtų MTEP rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą atžalinėse įmonėse. Numatytų veiklų įgyvendinimui skiriama iki 120 tūkst. eurų, su sertifikavimo veikla – 150 tūkst. eurų. 

LMT informacija

Atnaujinimo data: 2025-08-05

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių