Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugoje: nuo idėjų prie realių pokyčių

2025 m. spalio 22 d. Briuselyje įvyko renginys „Dirbtinio intelekto sprendimai sveikatos srityje“, kurį organizavo LINO biuras kartu su partneriais iš Slovakijos ir Šveicarijos. Jo tikslas – iš įvairių perspektyvų pažvelgti į dirbtinio intelekto (DI) taikymą sveikatos sektoriuje, pristatyti pažangiausius sprendimus bei aptarti tiek technologijos teikiamas galimybes, tiek ir iššūkius jos diegimo procese.

Renginys subūrė tyrėjus, politikos formuotojus ir inovatorius, dirbančius sveikatos technologijų srityje. Sveikindama dalyvius, LINO biuro politikos analitikė Živilė Grabauskė pabrėžė, kad dirbtinis intelektas šiandien yra kur kas daugiau nei populiarus terminas.

 „DI jau dabar keičia tai, kaip diagnozuojame, gydome ir netgi kaip įsivaizduojame sveikatos priežiūrą. Nuo vaistų kūrimo iki personalizuotos medicinos ir diagnostikos- DI suteikia galimybių padaryti sveikatos apsaugą tikslesnę, efektyvesnę ir prieinamesnę“, – kalbėjo Ž. Grabauskė.

Pagrindinį pranešimą skaitė Europos Komisijos Sveikatos ir gyvybės mokslų dirbtinio intelekto skyriaus vadovė Saila Rinne, pristatydama pagrindines Europos iniciatyvas DI srityje bei jų taikymo kryptis sveikatos sektoriuje.

Kiekviena renginio organizatorė šalis pakvietė po vieną pranešėją, pristatantį savo šalies patirtį taikant dirbtinį intelektą sveikatos priežiūroje. Lietuvai atstovavo profesorius Rytis Maskeliūnas iš Kauno technologijos universiteto, pristatęs kartu su partneriais kuriamą technologiją balso atkūrimui pacientams po gerklų vėžio operacijų. Ši inovacija, pasitelkianti DI, padeda atkurti prarastą balso funkciją, o ją papildo mobilioji programėlė „VoiceScreen“, leidžianti vartotojams savarankiškai įvertinti savo balso būklę ir prireikus kreiptis į specialistus.

Profesoriaus pristatymas sulaukė ypatingo susidomėjimo dėl technologijos praktiškumo ir aiškaus poveikio pacientų gyvenimo kokybei. Diskusijų metu jis pasidalijo įžvalgomis apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria DI kūrėjai ir taikytojai, siekdami, kad inovacijos pasiektų realią klinikinę praktiką.

Renginio dalyviai aktyviai diskutavo apie etinius ir praktinius dirbtinio intelekto taikymo aspektus – nuo duomenų apsaugos iki klinikinio patikimumo ir gydytojų pasirengimo naudoti DI sprendimus kasdienėje praktikoje. Diskusijos atskleidė bendrą sutarimą, kad sėkmingam šių technologijų diegimui būtinas tarpusavio pasitikėjimas ir aiškus atsakomybės paskirstymas tarp kūrėjų, medikų bei politikos formuotojų.

Didelis dalyvių susidomėjimas parodė, kad dirbtinio intelekto plėtra sveikatos srityje išlieka viena iš prioritetinių Europos inovacijų krypčių. LINO biuras, telkdamas partnerius iš įvairių šalių, kuria platformą dialogui ir keitimuisi patirtimi, padedančią užtikrinti, jog DI sprendimai būtų diegiami atsakingai ir veiksmingai.

Atnaujinimo data: 2025-10-24

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių