Dirbtiniu intelektu grįstas civilinis saugumas: Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas

Spalio 14 d. LINO biuras kartu su partneriais – Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos mokslo bei inovacijų ryšių ir kompetencijos biurais bei inovacijų agentūromis – surengė renginį „Northern Prospects: Enhancing Civil Security with AI“. Tai – jau tradiciniu tapęs kasmetinis Šiaurės šalių bendras renginys, skirtas skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pristatyti regiono pasiekimus mokslo bei inovacijų srityse. Šių metų renginio tema – dirbtinio intelekto taikymas civilinio saugumo stiprinimui.

Diskusijos sutelkė dėmesį į tai, kaip dirbtinis intelektas gali padėti prognozuoti ir valdyti krizes, stiprinti visuomenės atsparumą bei gerinti saugumo sistemų veiksmingumą. Renginio dalyviai pristatė geriausius regionio pavyzdzžius ir pabrėžė, kad technologijų plėtra turi eiti kartu su atsakingu duomenų naudojimu ir bendromis pastangomis tarp mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus.

Renginį atidarė nelaimių rizikos valdymo padalinio vadovas Europos Komisijos Jungtiniame tyrimų centre Tom De Groeve. Jo teigimu, glaudus bendradarbiavimas ir pasitikėjimu grįstas inovacijų kūrimas leidžia regionui tapti pavyzdžiu, kaip technologijos gali būti taikomos visuomenės saugumui, o ne vien ekonominei plėtrai.

Mokslo tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato direktorė Signė Ratso pabrėžė Šiaurės šalių lyderystę dirbtinio intelekto srityje bei pristatė įvairius projektus, vykdomus Skandinavijos ir Baltijos regione.

Lietuvai renginyje atstovavo trys pranešėjai:

• Dirbtinio intelekto tyrimų grupės vadovė Baltijos pažangiųjų technologijų institute Monika Venčkauskaitė pristatė dirbtinio intelekto taikymo galimybes kariniuose projektuose ir pasidalijo instituto patirtimi dalyvaujant Europos gynybos fondo finansavimo programose. Jos pranešimas atskleidė brandžią ir konkurencingą Lietuvos inovacijų ekosistemą dirbtinio intelekto ir civilinio saugumo srityse.
• Mykolo Romerio universiteto kibernetinio saugumo profesorė dr. Giedrė Sabaliauskaitė dalyvavo diskusijoje apie dirbtinio intelekto vaidmenį civilinės apsaugos srityje. Ji pabrėžė, kad nors dirbtinis intelektas gali suteikti daug naudos, būtina atsakingai vertinti jo taikymą, siekiant išvengti klaidų ir rizikų. Taip pat būtina suprasti, jog kibernetiniame saugume tik dirbtinis intelektas padėti negali. Turi būti taikomas sisteminis mąstymas įtraukiant žmones ir aplinką.
• Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas dr. Tomas Krilavičius dalyvavo diskusijoje apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Jo teigimu, nors šis bendradarbiavimas vyksta, dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo ir iniciatyvos siekiant gilesnės partnerystės. Tačiau pabrėžė, jog šiaurės šalių regione yra daug mažų ir vidurinių įmonių, kurios gali greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką ir prie jos prisitaikyti.

Martin Bailey savo baigiamojoje kalboje teigė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys gali tapti pavyzdžiu kuriant Europoje civilinio saugumo ekosistemą, grįstą dirbtinio intelekto sprendimais. Regiono stiprybė – glaudus mokslo, politikos ir verslo bendradarbiavimas bei gebėjimas greitai reaguoti į kintančius iššūkius.

Renginio pabaigoje Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato atstovė Anna Samsel paragino stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir puoselėti pasitikėjimą tiek žmonėmis, tiek technologijomis.

Konferencijos metu buvo aptartas Šiaurės ir Baltijos šalių vaidmuo formuojant būsimos Europos civilinio saugumo ekosistemą, pagrįstą dirbtinio intelekto sprendimais. Dalyviai pasidalijo tarpvalstybinio bendradarbiavimo pavyzdžiais ir pabrėžė būtinybę telkti mokslo bei verslo bendruomenes, kurios padėtų skleisti gerąją dibrtinio intelekto panaudojimo civilinėje apsaugoje patirtį ir stiprinti ryšius su kitais Europos regionais.

Atnaujinimo data: 2025-10-29

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių