2026-03-03

„Eureka goes Vilnius 2026“: sostinėje susitiko Lietuvos ir užsienio inovacijų ekspertai

2026 m. vasario 25 d. Lietuvos mokslo taryboje (LMT) jau antrą kartą įvyko tarptautinis mokslo ir verslo renginys „EUREKA goes Vilnius“, subūręs Lietuvos ir užsienio ekspertų, inovatorių, politikos formuotojų bei verslo atstovų bendruomenę. Renginys tapo svarbia platforma diskusijoms apie tarptautinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, partnerystes bei galimybes Lietuvos organizacijoms aktyviau įsitraukti į tarptautines inovacijų rinkas.

Renginį atidarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė dr. Regina Valutytė, LMT pirmininko pavaduotoja dr. Vaiva Priudokienė bei „Eureka“ tinklo generalinė direktorė Brit Helle. Sveikindama susirinkusiuosius, Brit Helle džiaugėsi matydama didelį Lietuvos entuziazmą ir aktyvų įsitraukimą į „Eureka“ tinklo veiklas.

„Lietuva yra viena iš greičiausiai augančių startuolių ekosistemų Centrinėje ir Rytų Europoje, o „Eureka“ projektuose Lietuva yra viena iš geriausiai pasirodančių šalių. Tai rodo jūsų inovacijų sistemos stiprybę, nuoseklumą ir ambiciją“, – pabrėžė ji.

Savo pasisakyme dr. Vaiva Priudokienė akcentavo, kad mokslo potencialas visiškai atsiskleidžia tuomet, kai žinios peržengia akademines ribas ir virsta technologijomis, produktais bei rinkos sprendimais.

„LMT pagrindinis fokusas yra mokslas – jo kokybė, tarptautiškumas ir ilgalaikė vertė valstybei, o „Eureka“ tapo natūralia mūsų organizacijos veiklų tąsa. Jei mūsų atsakomybė – stiprinti mokslinį pagrindą, tai „Eureka“ suteikia platformą, kur moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra transformuojasi į konkurencingas inovacijas tarptautinėse rinkose“, – sakė dr. V. Priudokienė.

Dr. V. Priudokienė taip pat priminė, kad Lietuvos investicijos į „Eureka“ veiklas nuosekliai auga: jei 2014–2020 m. laikotarpiu joms buvo skirta apie 5,7 mln. eurų, tai 2021–2027 m. laikotarpiu suplanuota ir patvirtinta 16 mln. eurų. Tai aiškiai atspindi valstybės strateginį pasirinkimą investuoti į mokslu grįstas inovacijas ir jų komercializavimą.

Pirmojoje renginio dalyje „Eureka“ tinklo strategiją, 40-mečio pasiekimus ir ateities tikslus pristatė „Eureka“ tinklui pirmininkaujančios Šveicarijos atstovas Andreas Gut („Innosuisse“), o LMT Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skyriaus vadovė dr. Lina Kisielė apžvelgė „Eureka“ tinklo Lietuvoje pasiekimus, pristatė 2025 metų kvietimus ir jų rezultatus bei supažindino su būsimais šių metų kvietimais.

„Eureka“ sekretoriato operacijų vadovai Jorge Liz ir Linden Farrer, bei klasterių koordinatorė Sonia Nour pristatė savo kuruojamas programas, o nacionalines „Eureka“ programų taisykles aptarė LMT projektų koordinatorius Tomas Nakutis.

Sesijoje „Eureka praktikoje: galimybės Lietuvos inovatoriams“ savo patirtimi dalijosi UAB „Metal Production“ komercijos vadovas dr. Paulius Skėrys, Kauno technologijos universiteto profesorė dr. Liepa Bikulčienė ir Kristina Poderienė, Lietuvos sporto universiteto docentė. Pranešėjai pristatė konkrečius dalyvavimo tarptautiniuose projektuose pavyzdžius ir aptarė kuriamą vertę verslui bei mokslui.

Antroji renginio dalis buvo skirta gilesnei teminei analizei. Panelinėje diskusijoje apie intelektinę nuosavybę kaip tiltą tarp mokslo ir verslo bei jos vaidmenį stiprinant partnerystes įžvalgomis dalijosi Valstybinio patentų biuro direktorė Vita Kiriliauskaitė, KTU Intelektinės nuosavybės projektų vadovė Greta Žėkienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė dr. Monika Paulė. Diskusijos dalyvės sutarė, kad tinkamai valdoma intelektinė nuosavybė tampa esminiu veiksniu kuriant pasitikėjimu grįstas tarptautines partnerystes.

Paul Merkus iš Eindhoveno technologijos universiteto, „Xecs“ klasterio ekspertas, pristatė praktinius patarimus, kaip parengti sėkmingą tarptautinę inovacijų paraišką, atskleisdamas, kokie kriterijai dažniausiai lemia paraiškos sėkmę, o „VILNIUS TECH“ Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė pristatė technologijų perdavimo centrų vaidmenį ir jų teikiamą pagalbą rengiant tarptautines paraiškas.

Lietuvos dalyvių patirtį, dažniausias klaidas ir stipriąsias paraiškų puses savo pranešime aptarusi Vilniaus universiteto ekspertė Donata Pečiukėnienė pabrėžė, jog sėkminga paraiška turi aiškiai parodyti, kokia problema sprendžiama, kuo siūlomas sprendimas yra naujas, kas jį įgyvendins ir kokių konkrečių rezultatų bus pasiekta. Taip pat svarbu turėti realų veiklų planą, pagrįstą biudžetą ir aiškiai apibrėžtas rizikas.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad dažnai silpniausia vieta tampa verslo dalis – nepakankamai aiškiai apibrėžta rinka, konkurencinis pranašumas ar komercializacijos planas. Būsimiems pareiškėjams ji akcentavo, kad paraiška turėtų būti parašyta aiškiai ir nuosekliai, vengiant perteklinių formuluočių, o visa informacija turi būti logiškai susieta ir lengvai suprantama vertintojui.

Renginį užbaigė Ir. Paul Merkus pranešimas apie tai, kaip idėjas paversti realiomis partnerystėmis ir projektais. „Xecs“ klasterio ekspertas pabrėžė, kad stiprus projektinis pasiūlymas turi būti aiškiai struktūruotas ir atsakyti į septynis esminius klausimus – nuo konteksto ir problemos iki poveikio bei rezultatų panaudojimo. Ypatingą reikšmę pranešėjas atkreipė į aiškų problemos apibrėžimą ir jos sudėtingumo pagrindimą, nes būtent tai parodo, kodėl projektas apskritai reikalingas ir kodėl būtinas partnerių bendradarbiavimas.

Po šio pranešimo vyko „EUREKA goes Vilnius“ idėjų pristatymo sesija – šešių projektų pristatymai, sprendžiantys aktualius įvairių sferų iššūkius.

„EUREKA goes Vilnius“ dar kartą patvirtino, kad Lietuva yra aktyvi ir ambicinga tarptautinės inovacijų bendruomenės dalis, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas tampa vis stipresniu pagrindu konkurencingoms, pasaulinėje rinkoje vertę kuriančioms inovacijoms.

2022–2030 m. plėtros programos valdytoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos.