„Europos horizontai“: 2026 m. ES politinės kryptys ir mokslo politikos akcentai
Lietuvos mokslo ryšių ir inovacijų biuras (LINO) Briuselyje paskelbė 16-ąjį naujienlaiškio „Europos horizontai“ numerį, kuriame apžvelgiamos pagrindinės Europos Sąjungos politinės, ekonominės ir mokslo politikos tendencijos bei 2026 m. prioritetai.
Metų pradžia rodo, kad ES veikia sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje. Pabrėžiama didėjanti tarptautinė įtampa, spartus technologijų vystymasis ir su tuo susiję reguliavimo iššūkiai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto srityje. Pasaulio ekonomikos forumas tarp svarbiausių artimiausių metų rizikų įvardija geopolitinę fragmentaciją, karinių konfliktų grėsmę, ekstremalius klimato reiškinius, visuomenės poliarizaciją ir dezinformaciją – veiksnius, kurie tiesiogiai veikia ir Europos konkurencingumą.
Mokslo ir inovacijų srityje Europa išlieka stipri globali žaidėja – ES ir su programa „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių tyrėjai, pagal naujausią „Elsevier“ ataskaitą, sudarė apie 37 proc. pasaulinės mokslinių publikacijų produkcijos. Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys į struktūrinius iššūkius, pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje – neužkrečiamų ligų paplitimą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sistemų efektyvumą. Tai stiprina argumentus dėl tikslingų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas strategiškai svarbiose srityse.
2026 m. ES institucijos yra sutarusios dėl dešimties prioritetinių teisėkūros krypčių. Tarp jų – konkurencingumo ir ekonominio atsparumo stiprinimas, saugumo ir gynybos pajėgumų didinimas, administracinės naštos mažinimas, sienų apsauga, demokratijos stiprinimas ir Europos vertybių užtikrinimas. Šiame kontekste mokslas ir inovacijos įvardijami kaip esminė priemonė siekiant strateginės autonomijos ir ilgalaikio Europos atsparumo.
„Europos horizontai“ naujienlaiškio numeryje taip pat akcentuojama būtinybė aktyviai įsitraukti į Europos Komisijos konsultacijas ir politikos formavimo procesus, siekiant stiprinti Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenės balsą europiniu lygmeniu.
Naujienlaiškį galima rasti čia.
Atnaujinimo data: 2026-02-26
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos
„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių