„Europos horizonto“ forume – 30 metų MSCA patirtys ir žvilgsnis į programos ateitį

Vilnius TECH vykusiame „Europos horizonto“ forume „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ Lietuvos mokslo bendruomenė minėjo „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmų (MSCA) 30-metį. Renginyje aptarta, kaip per tris dešimtmečius keitėsi viena svarbiausių Europos Sąjungos tyrėjų mobilumo ir karjeros plėtros programų, kokias galimybes ji suteikia Lietuvos tyrėjams ir institucijoms bei kokia numatoma MSCA ateitis po 2027 metų.

Forume susitiko tyrėjai, mokslinių tyrimų vadovai, institucijų atstovai ir ekspertai, turintys skirtingos MSCA patirties – nuo podoktorantūros stažuočių ir mokslo darbuotojų mainų iki projektų koordinavimo bei tyrėjų konsultavimo. Jų patirtys leido į MSCA pažvelgti ne tik kaip į finansavimo programą, bet ir praktiškai įvertinti, ką tarptautinis mobilumas duoda tyrėjui ir jo institucijai.

„Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis“, – sakė programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele.

Nuo tyrėjo karjeros iki naudos institucijai

MSCA raidą, dabartines programos galimybes ir jos perspektyvas pristatė Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė Marija Fedotovaitė.

Kaip šios galimybės veikia praktiškai, atskleidė Lietuvos tyrėjų ir mokslo institucijų patirtys. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prof. dr. Mantas Šimėnas pristatė savo MSCA patirtį, o Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto prof. dr. Darius Andriukaitis kalbėjo apie mokslinio vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse.

Kita forumo tema – tyrėjų mobilumo poveikis ne tik pačiam mokslininkui, bet ir jo institucijai. Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius doc. dr. Viktor Skrickij dalijosi mokslo darbuotojų mainų patirtimi, o Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė Vida Lapinskaitė aptarė MSCA kuriamą institucinę vertę.

Tarptautinio mobilumo reikšmę bendradarbiavimui aptarė ir Jogailos universiteto Krokuvoje dr. Vilius Dranseika. Tyrėjo patirtis kitoje akademinėje aplinkoje reiškia ne tik naujas žinias ir kompetencijas – kartu kuriami profesiniai ryšiai, kurie gali tęstis ir pasibaigus konkrečiam projektui ar stažuotei.

Kokia bus MSCA po 2027 metų?

Forume kalbėta ir apie tolesnę MSCA kryptį. Švietimo ir mokslo atašė dr. Brigita Serafinavičiūtė pristatė aktualijas, susijusias su programos ateitimi po 2027 metų ir kitu Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo laikotarpiu.

Renginį pradėjęs Vilnius TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas atkreipė dėmesį į Lietuvos mokslo tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimo svarbą.

30 metų MSCA istorija forume buvo aptarta ne tik kaip programos sukaktis. Skirtingos dalyvių patirtys parodė, kaip tyrėjų mobilumas praktiškai siejasi su mokslininko karjera, tarptautiniais profesiniais ryšiais ir institucijų gebėjimu įsitraukti į tarptautinį bendradarbiavimą. Kartu diskusijos apie laikotarpį po 2027 metų suteikė progą įvertinti, kaip šios galimybės galėtų būti plėtojamos ateityje.

Alekso Jauniaus nuotraukos

Atnaujinimo data: 2026-10-06

Taip pat skaitykite:

LMT atstovai dalyvavo DI ir medicinos inovacijų hakatone

Mokslininkai Stambule mezgė partnerystes būsimiems tarptautiniams projektams

„FutureFoodS“ skelbia išankstinę informaciją apie būsimą trečiąjį tarptautinį kvietimą

G. Urbonas: Lietuva gali ne tik dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose, bet ir juos inicijuoti

Daugiau medžių mieste – švaresnis oras? Mokslininkės teigimu, ne viskas taip paprasta