2025-06-11

Forumas „Kelias į EOSC“: Lietuva siekia tapti visaverte Europos mokslo duomenų erdvės partnere

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) įvykusiame Lietuvos mokslo tarybos (LMT) diskusijų forume „Kelias į EOSC: Lietuvos mokslinių tyrimų duomenų ateitis“ daugiau kaip pusšimtis mokslininkų, politikos formuotojų, duomenų valdytojų, IT specialistų aptarė, kaip Lietuva gali tapti visaverte Europos atvirojo mokslo debesies (EOSC) nare.

Diskusijų forumas buvo surengtas įgyvendinant projektą „Įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį – galimybių studijos dėl būtinų pokyčių ir investicijų krypčių parengimas“, kurio pagrindu šiuo metu rengiama galimybių studija. Projektas pradėtas vykdyti po to, kai 2025 m. balandį LMT pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA).

2025 m. balandžio mėn. LMT pasirašius sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) dėl projekto „Įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį – galimybių studijos dėl būtinų pokyčių ir investicijų krypčių parengimas“, bus rengiama galimybių studija, kurioje numatoma išnagrinėti šalies mokslinių tyrimų duomenų ekosistemą, įvertinti mokslo ir studijų institucijų poreikius ir parengti rekomendacijas dėl būtinų pokyčių bei investicijų. Galimybių studiją numatoma parengti iki 2025 m. pabaigos.

Renginį atidaręs LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius pabrėžė, kad patikimi, FAIR principus atitinkantys duomenys tampa šalies mokslo konkurencingumo pagrindu: „Galimybių studijos rezultatai bus kertinis akmuo planuojamai beveik 10 mln. eurų ES investicijai nuo 2026 m. Siekiame ne tik jungtis prie EOSC, bet ir tapti lygiaverčiais partneriais, formuojančiais bendrą Europos mokslo duomenų erdvę.“

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, mokslo skyriaus vedėjas T. Juknevičius pristatė strateginį poreikį ir finansavimo perspektyvas, o forumo diskusijos dalyviai aptarė duomenų atvėrimo iššūkius, vertinimo sistemos pokyčių būtinumą bei duomenų specialistų trūkumą.

Forume išskirti šie svarbiausi akcentai:

Vertinimo sistemos pokyčiai. Diskutuota, kad formaliajame mokslininkų vertinime, be publikacijų, būtų naudinga skaičiuoti ir kokybiškai aprašytus duomenų rinkinius. Tai skatintų duomenų citavimą ir leistų finansavimą sieti ne vien su publikuotų straipsnių skaičiumi.
Instituciniai pajėgumai. Institucijos pripažįsta kvalifikuotų duomenų valdymo specialistų trūkumą, diskutuota, kad būtų tikslinga „Data Steward“ specialistų rengimo programa, finansuojama būsimomis ES investicijomis.
Duomenų atvėrimo ribotumai ir rizikos. Diskusijoje išryškintos pagrindinės kliūtys, trukdančios laisvai dalytis mokslinių tyrimų duomenų rinkiniais, aptarti jautrūs ar asmens tapatybę galintys atskleisti duomenys, intelektinės ir komercinės nuosavybės apribojimai, etiniai reikalavimai bei bendrieji duomenų apsaugos principai. Diskutuota, kad šias rizikas būtina vertinti standartizuotai – parengiant aiškias gairės, kurios padėtų tyrėjams iš anksto nustatyti, kokią duomenų dalį galima atverti viešai, kokią – tik ribotos prieigos režimu, o kuriais atvejais – taikyti papildomas anonimizavimo ar licencijavimo priemones.

Galimybių studija – kelrodis ateities investicijoms

Projekto vadovė, LMT vyriausioji politikos (mokslo) analitikė Gerinta Raguckaitė pristatė galimybių studijos tikslą, uždavinius ir pirminių apklausų rezultatus bei pasidžiaugė, kad net 98 proc. į pirminį klausimyną atsakiusių institucijų teigia, kad būtų suinteresuotos prisidėti prie Lietuvos mokslinių tyrimų duomenų ekosistemos kūrimo ir integracijos į EOSC. „Iki šiol Lietuvoje trūko sistemingos informacijos apie mokslinius duomenis, kuriuos kaupia šalies institucijos. Nežinoma, kiek ir kokių duomenų iš tiesų yra bei kaip jie tvarkomi. Nors ši galimybių studija nustatys vienkartinį, fiksuotą šalies mokslinių tyrimų duomenų situacijos vaizdą, tačiau ateityje bus ieškoma įrankių ir sprendimų, kaip tokia informacija galėtų būtų pasiekiama nuolat“, teigė – G. Raguckaitė.

Galimybių studija padės įvertinti:

Esamą mokslinių tyrimų duomenų infrastruktūrą Lietuvoje;
Mokslininkų, mokslo ir studijų institucijų poreikius, siekiant užtikrinti jų prieigą prie aukščiausios kokybės tyrimų išteklių;
Reikalingus pokyčius šalies mokslo ir mokslinių tyrimų duomenų ekosistemoje ir konkrečias investicijų kryptis, skatinsiančias tvarią bei atvirą duomenų politiką;
Pasiūlys 2026–2030 m. ~10 mln. EUR investicijų planą.

LMT informacija

Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“, veiklą „Įsijungti į Europos atvirojo mokslo debesį“, projekto kodas 10-073-P-0001.