2023-10-09

Galimybė atlikti vasaros praktiką Lietuvos mokslo įstaigose – pritraukia studentus net iš Jungtinių Amerikos Valstijų

Ieva Šereiva – dar viena jaunoji tyrėja, atvykusi iš JAV ir savo vasaros praktiką atlikusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC). Jaunosios tyrėjos mokslinis tyrimas susijęs su genomo redagavimu ir nukreiptas į vėžį sukeliančius genus, tad apie jį, praktikos užkulisius ir išsinešamus įspūdžius su Ieva kalbėjomės besibaigiant vasarai.

– Ieva, vasaros praktika Lietuvoje, mokslinėje laboratorijoje. Kodėl pasirinkai Lietuvą ir atostogų laikotarpį skyrei moksliniams tyrinėjimams?

– Savo vasarą nusprendžiau paskirti moksliniams tyrinėjimams ne tik dėl to, kad mums Amerikoje privaloma vasaros laikotarpį išnaudoti su studijų ar moksline veikla susijusį laiką, bet ir dėl to, kad mano stažuotė Lietuvoje vyksta jau ne pirmą kartą. Prieš metus VU GMC atlikau praktiką programoje „Bring Together Lithuania“. Man pirmoji patirtis paliko gerą įspūdį, tad, sužinojusi, kad yra galimybės gauti praktikos vietą, nieko nelaukusi nusprendžiau grįžti.

– Tavo mokslinis tyrimas, kurį šiuo metu atlieki čia, susijęs su genomo redagavimu ir nukreiptas į vėžį sukeliančius genus. Gal gali papasakoti apie savo tyrimą kiek plačiau?

– Mano tyrimas susijęs su 12 000 genų gRNR bibliotekos, skirtos CRISPR nukleazei Cas12a, analize. Tyrime yra gRNR su įvairiomis antrinės struktūros modifikacijomis (stiebo, kilpos ir uodegos srityse) ir nukleotidų sekos, nukreiptos į vėžį sukeliančius genus. Mano tyrimo tikslas - nustatyti, ar kiekvieną gRNR galima transkribuoti, įkelti į Cas12a branduolius ir nukreipti Cas12a į savo DNR taikinį. Kiekviename etape naudoju didelio našumo naujos kartos sekos nustatymą, kad nustatyčiau ir kiekybiškai įvertinčiau funkcines gRNR. Šiuo tyrimu siekiau parodyti, kaip galima patobulinti Cas12a gRNR struktūrą ir nukleotidų sudėtį, kad būtų galima naudoti plačias, patikimas ir nuspėjamas genomo redagavimo programas.

Mano naujausia pažanga buvo skirta programinės įrangos, skirtos gRNR bibliotekai generuoti, kūrimui. Šią vasarą savo gRNR biblioteką derinau su gRNR funkcijos tyrimo procedūromis, kurias sukūrė mano komandos draugas Danielis Adelakinas. Naudojau savo eksperimentinius rezultatus, kad sukurčiau modelį, kuris parenka ir atrenka optimalias Cas12a gRNR genų redagavimus. Ateityje čia sukurtos eksperimentinės ir skaičiavimo technologijos bus pritaikytos gerinti gRNR programavimą visose CRISPR nukleazėse.

– Kokiu būdu šis Tavo tyrimas galėtų prisidėti prie genomo redagavimo technologijų tobulinimo ir taikymo praktikoje?

– Savo ankstesniame projekte, atrinkau perspektyvias žmogaus onkogenų gRNR sekas ir parašiau programą. Naudojantis šia programa vartotojas gali įvesti bet kokį NCBI duomenų bazėje egzistuojančių genų skaičių ir gauti gRNR sekas. Kitoje savo programoje aš ir toliau kursiu daugkartinio naudojimo kodą, kad išvestį būtų galima naudoti ne tik mūsų konkrečiam projektui, bet ir kitiems tyrėjams, kurie dirba su genų redagavimu.

–  Kokie Tavo įspūdžiai atliekant praktiką vienoje iš pažangiausių Lietuvos gyvybės mokslų laboratorijų tiesiogiai bendraujant su čia dirbančiais mokslininkais? Tavo praktikos vadovas dr. Stephen Knox Jones prieš keletą metų taip pat atvyko iš JAV ir yra tarptautinio lygio mokslininkas molekulinės biologijos ir genomo redagavimo srityse. Kokia tavo patirtis dirbant su šiuo mokslininku?

– Džiaugiuosi, kad visi sutikti kolegos yra be galo draugiški ir paslaugūs, o atsiliepimai apie VU GMC laboratorijas ir praktikos vadovą – tik patys geriausi. Tai aukščiausio lygio įrangos ir mokslinės laboratorijos, leidžiančios gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

– Pati studijuoji Kalifornijos universitete. Ar atlikdama praktiką Lietuvoje matai kokius ženklius skirtumus lyginant su studijomis JAV?

Nors Lietuvoje nesimokiau, su draugais ir kolegomis kalbėjausi apie skirtumus tarp studijų JAV ir Lietuvoje. Atrodo, kad Lietuvoje yra šiek tiek daugiau lankstumo, kokias paskaitas žmogus turi lankyti. Be to, suprantu, kad Lietuvoje yra reikalavimas dalyvauti praktiniuose studentų tyrimuose, o mano universitete ir daugelyje kitų JAV universitetų tai nėra reikalaujama. Vietoj to, studentas turi rasti stažuotę, kad padidintų savo galimybes rasti darbą ateityje.

Dalijamės ir Ievos praktikos vadovo, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto tyrėjo dr. Stephen Knox Jones atsiliepimu apie Ievos stažuotę jo laboratorijoje:

„Ieva pirmą kartą pradėjo dirbti su mano komanda praėjusiais metais, atlikdama stažuotę programoje „Bring Together Lithuania“. Ji labai įsitraukė į savo projektą, todėl, nors ir būdama San Diege, visus mokslo metus prie jo dirbo nuotoliniu būdu. Laimei, su bioinformatikos projektais tai padaryti šiek tiek lengviau. Su Ieva kas dvi savaites susitikdavome virtualiai, kad ji ir toliau galėtų prisidėti prie mūsų laboratorijos tyrimų. Taigi natūralu, kad sužinojęs apie LMT skiriamą finansavimą vasaros praktikai, pakviečiau ją vėl prisijungti prie mūsų.

Ji pirmą kartą gavo tokią konkursinę stipendiją, todėl abu labai džiaugėmės. Ievai tai buvo puiki galimybė glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos ir tarptautinės laboratorijos kolegomis (ypač su Danieliu Adelakinu, kuris taip pat dalyvavo projekte), tobulinti savo praktinius biochemijos įgūdžius. Todėl sakyčiau, kad ši suteikta galimybė yra sėkmė tiek mano laboratorijai, tiek LMT.“

LMT, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros, pavasarį skelbė paraiškų konkursą „Studentų tyrimai vasaros metu“ ir kvietė Lietuvos ir užsienio studentus kreiptis į LMT gauti finansavimą vasaros praktikai. Šiemet LMT suteikta praktikos finansavimo galimybe pasinaudojo 20 aukštųjų mokyklų.