Investicijos į mokslo pagrindu kuriamas įmones: kaip pasirengti investuotojo sprendimui?
2026 m. kovo 5 d. 13 val. Kauno BLC verslo centre Lietuvos mokslo taryba (LMT) kartu su Valstybiniu patentų biuru organizuoja mokymus „Investicijos į atžalines įmones: nuo mokslo rezultato iki investuotojo sprendimo“. Mokymų metu bus aptariami pagrindiniai finansavimo etapai, investavimo formos, derybų eiga bei intelektinės nuosavybės apsaugos aspektai, aktualūs mokslo pagrindu kuriamoms įmonėms.
Renginio moderatorė, Kauno technologijos universiteto Intelektinės nuosavybės valdymo vadovė Greta Žėkienė pabrėžia, kad investavimo proceso supratimas ankstyvoje stadijoje yra esminė sėkmingo verslo plėtros sąlyga.
Investavimo proceso svarba
„Mokslo pagrindu kuriamai įmonei nuo pat pradžių suprasti investavimo procesą ir investuotojų lūkesčius yra kritiškai svarbu, nes tai lemia jos galimybes pritraukti kapitalą, išlaikyti įmonės kontrolę ir sukurti tvarią, tarptautiniu mastu konkurencingą verslo istoriją“, – teigia G. Žėkienė.
Pasak pašnekovės, investuotojų keliami reikalavimai tampa vis aukštesni: „Investuotojai renkasi tik tas komandas, kurios aiškiai parodo tiek technologinį potencialą, tiek kelią iki rinkos, todėl vien publikacijų ir citavimo istorijos nepakanka – reikia suprantamo verslo modelio, aiškių rinkos prielaidų ir rizikos mažinimo žingsnių.“
Intelektinės nuosavybės vaidmuo
Ankstyvoje mokslo pagrindu grįstam verslo stadijoje itin svarbu užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą. Dažnu atveju būtent ji tampa pagrindiniu konkurencinio pranašumo šaltiniu.
„Be aiškios IN strategijos net ir geriausia technologija gali būti lengvai nukopijuota arba užregistruota konkurento vardu. Ankstyvas susitarimas dėl esminių klausimų – kas yra išradėjas, kam priklauso nuosavybės teisės, kokios taikomos licencijavimo sąlygos su universitetu – padeda išvengti teisinių konfliktų ir sumažina neapibrėžtumą ateityje“, – komentuoja G. Žėkienė.
Užtikrinta intelektinės nuosavybės apsauga ne tik sumažina rizikas, bet ir didina investuotojų pasitikėjimą projektu.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos
Didelė dalis steigėjų apie investavimą susimąsto tik pradėję aktyviai ieškoti finansavimo. Tačiau pasirengimas turėtų prasidėti gerokai anksčiau – nuo aiškaus finansavimo poreikio pagrindimo ir tarpinių tikslų suplanavimo.
„Dažniausia klaida – ateiti į pirmą susitikimą su investuotoju neturint aiškios finansavimo logikos. Steigėjai neretai tiksliai nežino, kiek lėšų jiems reikia, kam jos bus panaudotos ir kokius etapus pasieks iki kito finansavimo raundo, todėl jų pasiūlymas skamba abstrakčiai“, – pažymi G. Žėkienė.
Jos teigimu, prieš pirmą susitikimą verta sau atsakyti į tris esminius klausimus: ar aiškiai žinome, ko ir kodėl prašome; ar kalbame investuotojo, o ne tik mokslininko, kalba; ar tikrai pažįstame savo rinką?
Praktinė mokymų vertė
Mokymų dalyviai per vieną dieną galės į savo projektą pažvelgti „investuotojo akimis“, įsivertinti finansavimo kelią ir pasitikrinti intelektinės nuosavybės strategiją.
Tai galimybė tapti ne tik labiau informuotais, bet ir labiau pasirengusiais investuotojo sprendimui – su aiškesniu pasiūlymu, esminėmis intelektinės nuosavybės žiniomis ir aiškiais tolimesniais žingsniais.
Jeigu norite daugiau sužinoti apie investavimo procesus, intelektinės nuosavybės apsaugą, registruotis į mokymus galite čia.
Daugiau informacijos
Lilita Liaudanskaitė
Tel. +370 664 22 923
El. p. [email protected]
Atnaujinimo data: 2026-03-03
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos
„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių
