Įvyko renginys „Mokslas ir inovacijos. Kuo galime būti vieni kitiems įdomūs ir naudingi“
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), talkinant Lietuvos mokslų tarybos Mokslo ir inovacijų patarėjai[1] (MIP) Linai Žiaukienei, kuria reguliarų bendradarbiavimo formatą strateginiams ir aktualiems medicinos ir sveikatos mokslų bei inovacijų klausimams aptarti. Pirmasis susitikimas, kurio tema „Mokslas ir inovacijos. Kuo galime būti vieni kitiems įdomūs ir naudingi“ įvyko sausio 8 d. Susitikimo tikslas - stiprinti medicinos ir sveikatos mokslų srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimą. Renginyje dalyvavo šios srities įstaigų vadovai ir atstovai bei Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atsakingi asmenys.
„Atsigręžti į mokslą ir inovacijas, ministeriją paskatino LMT ir ŠMSM projektas, kurio tikslas – sukurti mokslo ir inovacijų patarėjų tinklą ir padėti ministerijoms plačiau naudotis mokslo teikiamomis galimybėmis, priartinti mokslą prie politikos formavimo, atsakingiau planuoti prioritetus ir numatyti ateities perspektyvas. Viliuosi, kad ši iniciatyva virs ilgalaike platforma pasitarnausiančia praktiniam inovacijų taikymui sveikatos sistemoje.“- atidarant renginį kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Susitikimo dalyvius taip pat pasveikino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras bei Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus.
Diskusijoje nuomonėmis dalinosi dešimties reikšmingiausių medicinai ir sveikatos mokslams institucijų vadovai ir atstovai. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Gyvybės mokslų centro, VU ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU Ligoninės Kauno klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos universiteto ligoninės, Inovatyvios medicinos centro, Vilnius TECH, Kauno technologijos universiteto vadovų ir atsakingų už mokslą ir inovacijas atstovų pasisakymuose buvo vardinamos problemos, trukdančios inovacijų plėtrai, akcentuojamas kokybiško bendradarbiavimo tarp mokslo ir inovacijų srityse dirbančių institucijų, taip pat su mokslo bei sveikatos politiką formuojančiomis institucijomis poreikis.
Vienu svarbiausių ir skubiai spręstinų klausimų buvo vieningai įvardintas - sveikatos duomenų panaudojimo klausimas. Atkreiptas dėmesys į Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo įveiklinimo poreikį, bei akcentuota nestandartizuotų, nestruktūrizuotų, nenuasmeninamų sveikatos duomenų problema skirtingose didžiausiose universiteto ligoninėse. Minėtos problemos sudaro dideles kliūtis ne tik mokslo vystymuisi, tai stabdo pažangių technologijų taikymą diagnostikos, gydymo ir sveikatos paslaugų teikimo srityse.
Įstaigų atstovai kalbėjo ir apie kitus mokslo pažangą ir inovacijų plėtrą lėtinančius veiksnius, tokius kaip ilgas medicininių prietaisų validavimo procedūras, akcentavo institucinių bioetikos struktūrų kūrimosi poreikį. Atkreiptas dėmesys į universitetų ligoninių dalyvavimo mokslinėje veikloje teisinio reglamentavimo būtinumą bei nekomercinių klinikinių tyrimų ir kitos MTEP veiklos finansavimo probleminius klausimus.
Diskutuojant kartu su ŠMSM, SAM ir LMT buvo išsakyta mintis, kad šiuose procesuose juntamas poreikis įtraukti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Inovacijų agentūrą ir kitas susijusias įstaigas siekiant glaudesnio bendradarbiavimo kartu ieškant problemų sprendimų su sistemos dalyviais. Kaip taikliai pastebėjo Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė: „Vienoje pusėje Vyriausybė ir teisės aktai, kitoje pusėje subjektas, kam jie skirti, tačiau keliui iki įgyvendinimo nutiesti kartais trūksta jungiamųjų grandžių“.
„Pirma tokio pobūdžio diskusija atvėrė bendradarbiavimo svarbą ir poreikį dalintis informacija tiek apie gerus, tiek apie skaudžius dalykus, girdėti vieniems kitus, kartu ieškoti sprendimų, būti atviriems. Tikimės kad anksčiau vyraujančios konkurencijos nuotaika palaipsniui peraugs prie dominuojančio bendradarbiavimo ir partnerystės“ – susitikimo rezultatus apibendrino Mokslo ir inovacijų patarėja Lina Žiaukienė.
Su susitikimo metu skaitytais pranešimais galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.
[1] Lietuvos mokslo taryba įgyvendina projektą „ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo plėtra ir veiklų stiprinimas, mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo vyriausybės institucijose sukūrimas ir įveiklinimas“, kurio metu įsteigiamos mokslo ir inovacijų patarėjų ( MIP) pareigybės Vyriausybės institucijose. MIP tikslas prisidėti prie įrodymais grįsto valdymo (mokslo įrodymais, duomenimis, analize grįsto sprendimų priėmimo proceso) ekosistemos Lietuvoje kūrimo, taip pat viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo MTEPI srityje stipinimo.
Atnaujinimo data: 2024-01-09
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos
„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių