Kaip išmatuoti gerą sveikatos paslaugą: konferencijoje diskutuota, kaip objektyviau vertinti sveikatos paslaugų kokybę
Birželio 2 d. vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuota MISAM konferencija „Kaip mums sekasi matuoti sveikatos paslaugų kokybę?“. Renginio metu ekspertai iš mokslo, politikos ir sveikatos priežiūros sričių diskutavo, kaip objektyviai įvertinti paslaugų kokybę, palyginti rezultatus tarp įstaigų ir priimti duomenimis grįstus sprendimus sveikatos sistemoje.
Šis MISAM susitikimas jau 6-asis. Idėją kartu su mokslo institucijomis ir sveikatos priežiūros įstaigomis MISAM formate svarstyti sveikatos paslaugų kokybės klausimą iškėlė Sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė.
SAM, universitetų (MRU, LSMU), universitetų ligoninių (VUL SK, NVC, LSMUL KK, KUL) ir kitų gydymo įstaigų (RVUL), valstybės institucijų ir agentūrų (VLK,VDA ir kt.) atstovai konferencijoje pristatė Lietuvoje ir užsienyje taikomus kokybės valdymo ir stebėsenos modelius, diskutavo apie jų efektyvumą ir pritaikymo būdus. Kaip akcentavo konferencijos dalyviai, Lietuvoje sveikatos paslaugų kokybės rodiklių stebėsena ir vertinimas vyksta jau ne vieną dešimtmetį, teisės aktuose įtvirtinti net keli šimtai rodiklių, tačiau vis dar susiduriama su iššūkiais kaupiant, struktūruojant, analizuojant ir vertinant duomenis, užtikrinant efektyvų dalijimąsi duomenimis ir priimant duomenimis grįstus sprendimus.
Sprendžiant minėtus iššūkius, šiuo metu kuriamos švieslentės ir duomenų platformos, kurios padės tiksliau, objektyviau ir efektyviau vertinti gydymo įstaigų veiklos ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Jau greitu metu visos šalies gydymo įstaigų veiklos rodiklių duomenys suplauks į Valstybinės ligonių kasos kuriamą rodiklių švieslentę, kur veiklos rezultatai bus matomi tiek pačioms gydymo įstaigoms, tiek pacientams, tiek politikos formuotojams. Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma leis tvarkyti insulto, infarkto, onkologinių ligų, sunkių traumų bei kitų klasterių medicininius duomenis, kurie taps pagrindu efektyviems sprendimams paslaugų kokybei ir efektyvumui gerinti. Aiškiau matyti problemas ir ieškoti efektyvių sprendimų padės ir jau veikianti eilių švieslentė.
Konferencija „Kaip mums sekasi matuoti sveikatos paslaugų kokybę?“ surengta tęsiant reguliarų SAM ir LMT organizuojamą susitikimų formatą MISAM (Mokslas, Inovacijos, SAM) aktualiems medicinos ir sveikatos mokslų bei inovacijų klausimams aptarti. Minėtame susitikimų formate dalyvauja pagrindinės šios srities mokslo ir studijų institucijos, universitetų ligoninės, susijusios ministerijos ir agentūros, priklausomai nuo svarstomų klausimų kviečiamos kitos valstybės, viešojo sektoriaus įstaigos bei kiti ekosistemos dalyviai.
Apibendrindama diskusijos rezultatus, konferencijos moderatorė, LMT mokslo ir inovacijų patarėja SAM Lina Žiaukienė padėkojo visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei pažymėjo, kad MISAM formatas kartu su kitais socialiniais partneriais, skatina konstruktyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ugdo bendravimo ir dalinimosi kultūrą, padeda bendromis pastangomis identifikuoti problemas ir ieškoti geriausių, mokslu grįstų sprendimų sveikatos sistemai, o svarbiausia – pacientui.
Konferencijos metu pristatyti pranešimai:
- Sveikatos priežiūros kokybės matavimo koncepcijos ir praktikos (D. Jankauskienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanė)
- Paslaugų kokybės matavimo ekosistema Lietuvoje (V. Morkvėnienė, VLK projekto „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo modelio (rodiklių švieslentės) sukūrimas“ vadovė)
- Asmens sveikatos priežiūros kokybės politika (O. Vitkūnienė, SAM Asmens sveikatos departamento direktorė)
- Įstaigų veiklos rodiklių stebėsena (L. Stravinskas, SAM Sveikatos sistemos stebėsenos skyriaus vedėjas)
- Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos projektas: kur link judame? (G. Makauskaitė, SAM Sveikatos sistemos informacinių išteklių vystymo skyriaus patarėja)
- Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos projektas: kur link judame? II dalis (S. Greičienė, Valstybės duomenų agentūros analitikė)
- Insulto klasterio rodiklių monitoravimas Lietuvoje (R. Masiliūnas, Santaros klinikų gydytojas neurologas)
- Onkologijos klasterio kokybės rodikliai (V. Pečeliūnas, Nacionalinio vėžio centro direktorius)
- Onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų vykdymo kokybės rodiklių stebėsena (R. Ivanauskienė, Vidurio ir Vakarų Lietuvos onkologinių ligų patikros programų koordinavimo centro vadovė)
- Perinatologijos paslaugų kokybės rodikliai (M. Kliučinskas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas)
- Chirurginių procesų planavimo ir vykdymo kokybės valdymas (J. Kutkauskienė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė)
- Struktūros ir organizacinės kultūros sąveika (A. Šimaitis, Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius)
Atnaujinimo data: 2025-06-04
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos
„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių
