Kokius sprendimus priėmėme 2025 metais ir kur link juda Lietuvos mokslas?

„Sieksime maksimalaus vertinimo objektyvumo, aiškių ir faktais pagrįstų ekspertinių išvadų, subalansuotų projektų stiprybių ir silpnybių bei rizikų vertinimo, taip pat sieksime pareiškėjams pateikti konstruktyvias išvadas dėl jų projektų kokybės“, – apie prasidedančius 2026-uosius kalba Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Augantis projektų skaičius, tarptautinis Lietuvos mokslininkų matomumas ir ambicingos naujos iniciatyvos kelia ne tik pasididžiavimą, bet ir didesnę atsakomybę.  Šiame interviu su dr. G. Valinčiumi kalbame apie tai, kaip LMT stiprina ekspertinio vertinimo kokybę, kokie sprendimai jau keičia mokslo sistemą ir kokią Lietuvos mokslo ekosistemos ateitį matome penkerių metų perspektyvoje.

– Jei vertintume 2025 metus per LMT sprendimus ir prioritetus, kurie trys sprendimai turėjo didžiausią poveikį Lietuvos mokslo raidai ir kodėl?

– Pirmiausia – strateginės galimybių studijos, ypač gynybos paskirties mokslinių tyrimų srityje ir personalizuotos medicinos kryptyje. Tai buvo svarbūs įžvalginiai sprendimai, leidžiantys moksliškai pagrįsti valstybės prioritetus ir sudaryti prielaidas kryptingoms investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą artimiausiais metais.

Antras reikšmingas sprendimas – lituanistikos prioritetą įgyvendinančios programos startas. 2024 metais parengta programa 2025-aisiais tapo veikiančia finansavimo priemone, atvėrusia naujas galimybes lituanistikos tyrėjams ir, manome, reikšmingai prisidėsiančia prie Lietuvos kultūrinės ir socialinės raidos. Ši programa – ryškus signalas, kad valstybė nuosekliai investuoja į savo kultūrinį ir akademinį pagrindą.

Trečias sprendimas – nuoseklus jaunųjų tyrėjų ir studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus stiprinimas. 2025 metais studentų mokslinės vasaros praktikos programa pasiekė rekordinį dalyvių skaičių, o per kitas LMT finansuojamas priemones į mokslinius projektus iš viso buvo įtraukti beveik 500 studentų. Tai reikšminga investicija į būsimą Lietuvos mokslo potencialą ir naująją tyrėjų kartą.

– 2025 m. finansuotų projektų skaičius viršijo 1 400. Kaip LMT planuoja užtikrinti, kad augant finansavimo mastui, ekspertinio vertinimo kokybė, skaidrumas ir sprendimų pagrįstumas išliktų aukščiausio lygio?

– Augant finansuojamų projektų skaičiui, mums svarbu aiškiai suvokti, kad skaidrumas pats savaime nėra pakankamas kriterijus. Vanduo gali būti visiškai skaidrus, bet netinkamas gerti. Todėl LMT tikslas yra ne tik skaidrumas, bet ir aukščiausia ekspertinio vertinimo kokybė bei sprendimų pagrįstumas.

LMT misija – atsakingai investuoti mokesčių mokėtojų lėšas į pačias geriausias ir ambicingiausias mokslines idėjas. Tam būtinas itin kokybiškas ekspertinis darbas. Būtent todėl 2025 metais skyrėme daug dėmesio ekspertinio vertinimo kokybės analizei – buvo atliktos dvi nepriklausomos studijos, kuriose vertinta mūsų ekspertinio vertinimo sistema.

Šių studijų pagrindu identifikavome principus, kuriuos nuosekliai diegsime artimiausiais metais: sieksime maksimalaus vertinimo objektyvumo, aiškių ir faktais pagrįstų ekspertinių išvadų, subalansuotų projektų stiprybių ir silpnybių bei rizikų vertinimo, taip pat sieksime pareiškėjams pateikti konstruktyvias išvadas dėl jų projektų kokybės. Esame įsitikinę, kad tai ne tik pagerins mūsų finansuojamų projektų portfelio kokybę, bet ir sustiprins pasitikėjimą LMT.

Kartu nuolat konsultuojamės su mokslo bendruomene, siekdami, kad paraiškų teikimo ir vertinimo procesai atitiktų geriausias tarptautines praktikas. Augantis finansavimo mastas mums reiškia ne kompromisus, o dar didesnę atsakomybę už vertinimo kokybę, skaidrumą ir sprendimų pagrįstumą.

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2025 m. atlikta analizė identifikavo korupcijos rizikas LMT ekspertų komitetų narių atrankos, ekspertų skyrimo ir ekspertinio vertinimo procedūrose. Kokius konkrečius veiksmus LMT planuoja 2026 m., kad šios rizikos būtų tiesiogiai valdomos ir sumažintos, o svarbiausia – kuriose srityse LMT tobulės artimiausiais metais?

– STT 2025 m. atlikta analizė LMT yra labai naudinga ir reikšminga – vertiname ją kaip profesionalų, nepriklausomą žvilgsnį iš šalies ir džiaugiamės galėdami ją panaudoti kryptingiems pokyčiams. Noriu pabrėžti, kad STT nenustatė konkrečių korupcijos pažeidimų, tačiau identifikavo rizikas mūsų organizacijos teisės aktuose, kurios leido aiškiai įvardyti tobulintinas sritis.

Reaguodama į šias išvadas, LMT jau įdiegė atitinkamus veiklos pokyčius, o 2026 metais juos sistemiškai įtvirtins vidaus teisės aktuose. Pagrindiniai veiksmai – aiškus ekspertų  komitetų ir vertinimo grupių funkcijų atskyrimas, nuosekli ekspertų rotacija ir sustiprintas interesų konfliktų valdymas.

Artimiausiais metais LMT aktyviai veiks ekspertinio vertinimo skaidrumo, sprendimų pagrįstumo ir pasitikėjimo stiprinimo srityse. Esame įsitikinę, kad šie pokyčiai reikšmingai sumažins STT identifikuotas rizikas ir sustiprins pasitikėjimą LMT.

– Analizuojant 2025 m. rezultatus – publikacijas, partnerystes, dalyvavimą tarptautinėse programose, patentus – kaip pakito Lietuvos mokslo konkurencingumas pasaulyje? Kur matomas proveržis, o kur vis dar atsiliekame?

– Analizuojant 2025 metų rezultatus, matyti, kad Lietuvos mokslo konkurencingumas tarptautiniu mastu reikšmingai išaugo. Tai pirmiausia atsispindi rekordiniais Lietuvos mokslininkų dalyvavimo „Europos horizonto“ programoje rezultatais – šiuo metu jau pagal pasirašytas dotacijų sutartis užtikrinta apie 190 mln. eurų, nors iki programos pabaigos dar likę 2–3 metai. Lietuvos tyrėjų sėkmės rodiklis šioje programoje yra aukštesnis nei ES vidurkis.

Konkurencingumo augimas matomas tiek viešajame sektoriuje – universitetuose ir mokslo institutuose – tiek privačiame sektoriuje vykdomoje mokslinėje ir inovacinėje veikloje. Tai rodo Lietuvos tyrėjų kompetencijų pripažinimą ir jų įsitraukimą į tarptautinius mokslo tinklus.

Prie šio proveržio reikšmingai prisidėjo tarptautinės LMT programos, tokios kaip Lietuvos–Lenkijos programa, Masačiusetso technologijų instituto tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa, bendradarbiavimas su Japonija ir Taivanu, taip pat ypač produktyvi ir kokybiška LMT NCP tinklo konsultacinė veikla.  Visa tai rodo, kad Lietuvos mokslas tampa vis labiau matomas ir konkurencingas globalioje mokslo sistemoje.

– Kokius esminius pokyčius 2025 m. galima įvardyti Lietuvos mokslo sistemoje?

– Vienas svarbiausių pokyčių – tarptautinių kompetencijų centrų iniciatyva. Šie centrai buvo sėkmingai identifikuoti 2024 metų pabaigoje, o 2025 metais inicijuotos visos reikalingos veiklos jų startui. Kartu su programa „Mano pirmoji komanda“ tai sudaro labai svarbų struktūrinį pagrindą išlaikyti Lietuvoje ir net pritraukti į Lietuvą talentingus tyrėjus iš visos Europos, kurti naujas tyrimų grupes Lietuvai aktualiose mokslo kryptyse, stiprinti tarptautines partnerystes ir perimti gerąsias mokslo bei mokslo vadybos praktikas.

Antras reikšmingas pokytis, kurį aiškiai matome 2025 metais – mokslo ir studijų institucijų atsivėrimas pasauliui. Universitetai ir mokslinių tyrimų institutai vis labiau ima veikti kaip atviros, konkurencingos ir skaidriais įdarbinimo principais besiremiančios mokslinės organizacijos. Matomas augantis pasirengimas priimti naujus mokslinių tyrimų kultūros standartus, atverti laboratorijas ir tyrimų centrus tyrėjams iš viso pasaulio.

Šie pokyčiai rodo gilesnę transformaciją – mokslinių tyrimų kultūros kaitą. Lietuvos mokslo institucijos vis aiškiau suvokia, kad jos veikia labai konkurencingoje Europos tyrimų erdvėje, kurioje nėra išimtinių teisių, o sėkmė priklauso nuo gebėjimo lygiaverčiai konkuruoti su stipriausiais mokslo centrais dėl dviejų pagrindinių išteklių – talentų ir lėšų moksliniams tyrimams.

Manau, kad jau 2026 metai parodys pirmuosius šių pokyčių vaisius, kai Lietuvos mokslo institucijose pradės veikti penki tarptautiniai kompetencijų centrai ir bus įgyvendinami 89 „Mano pirmosios komandos“ projektai. Tai – ankstyvos karjeros mokslininkų inicijuotos veiklos, apie kurias formuosis naujos tyrėjų komandos, kurios ateityje, labai tikėtina, pasieks reikšmingų mokslinių rezultatų.

– Kokią Lietuvos mokslo ekosistemą jūs įsivaizduojate po penkerių metų? Kaip ji galėtų prisidėti prie Lietuvos ateities ambicijų įgyvendinimo?

– Žvelgdamas penkerių metų perspektyvoje, matau, kad dirbtinio intelekto technologijos iš esmės transformuos mokslo ir aukštųjų technologijų ekosistemą. Jos keis ne tik darbo metodus, bet ir stimuliuos naujas idėjas, kuriančias žinias ir praktinius sprendimus. Manau, kad Lietuvos mokslo sistema yra pasirengusi pasinaudoti šiuo pokyčiu ir sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Kartu matau Lietuvą kaip šalį, perimančią pažangiausias mokslinių tyrimų kultūros tendencijas. Kokybinis vertinimas, dirbtinis intelektas, pasitelkiant didžiuosius duomenis, leis plačiau ir išsamiau vertinti mokslininko bei mokslo institucijų indėlį į socialinę bei ekonominę pažangą – ne per publikacijų skaičių, bet ir per kuriamą ilgalaikį poveikį. Lietuvai šie pokyčiai turi padėti tapti galimybių šalimi jauniems, ambicingiems tyrėjams, siekiantiems pakeisti pasaulį.

Tikiu, kad mokslo institucijos, padedamos ir LMT iniciatyvų, vis labiau veiks kaip atviros, konkurencingos ir skaidrios, mokslinį žinojimą kuriančios, organizacijos. Tos institucijos, kurios gebės prisitaikyti prie naujų tyrimų kultūros principų, suklestės ir pritrauks talentingiausius žmones.

Kalbino Ernesta Šneideraitytė, LMT

Kontaktai žiniasklaidai

Ernesta Šneideraitytė
Tel. +370 678 65 070
El. p. [email protected]

Atnaujinimo data: 2026-04-14

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių