Konferencijoje aptarta duomenų ir įrodymais grįstos politikos reikšmė viešajame valdyme
2025 m. spalio 3 dieną Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje vyko 18-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Valstybės vaidmens raida XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis kontekstas“. Renginys buvo skirtas profesoriaus dr. Jono Prano Aleksos 146-osioms gimimo ir 70-osios mirties metinėms paminėti.
Konferenciją organizavo VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas, Lietuvos mokslo taryba (LMT), Mokslininkų sąjungos institutas (Lietuvos mokslininkų sąjunga), Vidaus reikalų ministerija, Tyrėjų kompetencijų tinklas (RENET).
Šių metų konferencijoje akcentuota aktuali viešojo valdymo ir regioninės pažangos tema – „Duomenys ir jų poveikis: įrodymais grįstos politikos formavimas sumaniems ir tvariems regionams vystyti“. Efektyvus duomenų panaudojimas viešojoje politikoje atspindi bendrą mokslo politikai (angl. Science for Policy) kryptį, orientuotą į įrodymais grįstą sprendimų priėmimą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.
Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė renginyje pabrėžė duomenų svarbą užtikrinant skaidrumą ir efektyvumą priimant viešojo valdymo sprendimus bei išryškino mokslo bendruomenės indėlį teikiant sprendimų priėmėjams patikimas įžvalgas.
Plenarinėje sesijoje šeši pranešėjai akcentavo duomenų ir mokslinių įžvalgų reikšmę formuojant viešąją politiką. Jie pabrėžė, kad įrodymais grįsti sprendimai stiprina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir padeda kurti tvaresnį valdymą. Diskutuota apie duomenų panaudojimą užtikrinant visuomenės saugumą ir stabilumą, kovojant su terorizmu bei ekstremizmu. Pristatyta, kaip aukščiausio lygmens politikos formuotojų – politikų, biurokratų ir patarėjų – išsilavinimas bei patirtis lemia gebėjimą remtis mokslo įrodymais priimant sprendimus. Taip pat pasidalyta Jungtinės Karalystės patirtimi mokslo politikos ir diplomatijos srityse bei aptartos įrodymais grįstos politikos formavimo ekosistemos Europoje ir Latvijoje.
Iš viso konferencijoje buvo pristatyti 33 moksliniai pranešimai. Renginyje dalyvavo mokslininkai ir praktikai iš Europos Komisijos, Jungtinės Karalystės, Slovakijos, Čekijos, Latvijos ir Lietuvos. Konferencijos metu vyko aktyvios akademinės diskusijos ir tinklaveikos sesijos, dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis.
Atnaujinimo data: 2025-10-08
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos
„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių