2025-11-12

Lietuva aktyviai įsitraukia į Šiaurės šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 m. lapkričio 5 d. Lietuvos mokslo taryboje (LMT) įvyko renginys „Building Impact Through Nordic Alliances: Preparing for the Future European Framework Programme for Research and Innovation“, subūręs Lietuvos ir Šiaurės šalių mokslo finansavimo organizacijų, tyrėjų bei verslo atstovus. Jo metu buvo aptarta, kaip regioninė partnerystė gali padėti pasirengti naujajai Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programai.

Renginys tapo svarbiu žingsniu, gilinant Lietuvos integraciją į Šiaurės šalių mokslinio bendradarbiavimo tinklą ir stiprinant regioninį mokslo bei inovacijų potencialą. Diskusijų metu akcentuota, kad siekiant pasirengti būsimai ES mokslinių tyrimų programai, regiono šalys turi toliau stiprinti tarpusavio ryšius, skatinti bendras investicijas ir dalytis infrastruktūra.

„Šiandien matome aiškų potencialą dar labiau sustiprinti Šiaurės–Baltijos regiono balsą Europos mokslo politikoje. Norime, kad Lietuvos mokslininkai ne tik inicijuotų, bet ir vadovautų bendriems projektams, kurie kuria poveikį regionui ir už jo ribų“, – pabrėžė LMT pirmininkas Gintaras Valinčius.

Vienas reikšmingiausių pavyzdžių – Lietuvos dalyvavimas iniciatyvoje „Žaliasis perėjimas“, kurioje tyrėjai ieško inovatyvių sprendimų aplinkosaugos iššūkiams. Nuo 2024 m. dr. Aušra Brazaitytė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro koordinuoja projektą „Green Nitrogen Transition”, kuriuo siekiama azoto gamybai panaudoti ankštinius augalus ir taip sumažinti priklausomybę nuo sintetinių trąšų. Kartu su tarptautine tyrėjų komanda iš Švedijos aplinkos tyrimų instituto (IVL) ir Helsinkio universiteto, dr. A. Brazaitytė stiprina Lietuvos mokslininkų lyderystę Šiaurės šalių mokslinio bendradarbiavimo tinkle ir prisideda prie tvarios žemdirbystės sprendimų kūrimo.

Renginyje taip pat pristatyti kiti sėkmingi bendradarbiavimo pavyzdžiai, atskleidžiantys mokslinių partnerysčių įvairovę. Vytauto Didžiojo universiteto rektorės prof. Inetos Dabašinskienės vadovaujamas projektas „LINC: Linguistic Integration of Refugee Children and their Families“ nagrinėja pabėgėlių, įskaitant Ukrainos, vaikų kalbinės integracijos procesus Šiaurės ir Baltijos šalyse. Profesorė pabrėžė, kad kalba yra pagrindinis integracijos įrankis, padedantis vaikams ir jų šeimoms ne tik prisitaikyti, bet ir aktyviai įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su institucijomis iš Norvegijos, Švedijos, Estijos.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesoriaus Antano Kairio tyrimas „Sustainable working-life for ageing populations in the Nordic-Baltic region“ vykdomas bendradarbiaujant su institucijomis iš Švedijos, Islandijos, Estijos, Latvijos bei už regiono esančiu Lichtenšteino partneriu. Projektas analizuoja, kaip senėjančiose visuomenėse užtikrinti tvarų darbo gyvenimą ir psichologinę gerovę, sudarant sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms išlikti aktyviais darbo rinkoje ir išsaugoti aukštą gyvenimo kokybę.

NordForsk direktorius Arne Flåøyen pažymėjo, kad lietuviai dalyvauja NordForsk programų kvietimuose ne tik tuose, kuriuos finansuoja LMT, bet ir savarankiškai – kaip trečiosios šalies partneriai, t. y. be tiesioginio nacionalinio finansavimo. Tokią iniciatyvą parodė Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas ir Lietuvos socialinių mokslų centras įsitraukė į socialinės integracijos srities projektus, prisidėdami prie Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimo.

„Pagrindinė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje misija – inicijuoti ir skatinti bendradarbiavimą tarp Šiaurės šalių ir Lietuvos institucijų, o LMT ir NordForsk – Šiaurės ministrų tarybos mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos – partnerystė yra puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Ole Andreas Lindeman.

NordForsk planuoja naujas iniciatyvas edukacijos, saugaus maisto ir kvantinių technologijų srityse. Šios temos itin svarbios visam Šiaurės–Baltijos regionui, todėl stiprėjant Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimui su NordForsk tinkle veikiančiomis institucijomis atsiveria vis daugiau galimybių dirbti kartu.

LMT bendradarbiaudama su NordForsk paskelbė devynis kvietimus, kurie apima platų temų spektrą – nuo dirbtinio intelekto, klimato kaitos, tvarios miškininkystės ir žemės ūkio iki žuvininkystės, senėjimo, socialinių grėsmių, migracijos, integracijos bei ateities profesinio gyvenimo tyrimų. Šešių kvietimų rezultatai jau žinomi – jų pagrindu finansuojami 12 projektų, kuriems LMT skyrė iš viso 1,5 mln. eurų. Dar 0,9 mln. eurų numatyta trims kvietimams, kurių rezultatai bus paskelbti artimiausiu metu. Tikimasi, kad bus finansuoti daugiau kaip penki projektai.

LMT jau yra pasirašiusi susitarimą su „NordForsk“ bei Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Islandijos, Farerų salų ir Estijos mokslinių tyrimų finansavimo institucijomis dėl bendro kvietimo teikti paraiškas edukacijos tema. LMT kartu su Šiaurės ir Baltijos šalimis taip pat dalyvauja pirmuosiuose pasitarimuose dėl planuojamo kvietimo saugaus maisto srityje. Abu kvietimus planuojama paskelbti 2026 m. pirmoje pusėje.

Tyrėjai kviečiami sekti informaciją apie būsimus kvietimus LMT tinklalapyje, telkti tarpdisciplinines komandas ir ruoštis bendriems projektams.

Renginį organizavo LMT, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir NordForsk.