Lietuvoje kuriami tarptautiniai kompetencijos centrai

Lietuvos mokslo taryba (LMT) pradeda įgyvendinti projektą „Tarptautinių kompetencijos centrų įsteigimas“, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje.

Prie šio projekto įgyvendinimo jungsis projekto partneriai – mokslo ir studijų institucijos, steigiančios šiuos 5-is tarptautinius kompetencijų centrus:

1. Augalų fenotipavimo sveikam maistui ir tvariems agrobiologiniams ištekliams kompetencijos centras (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras/ Vytauto Didžiojo universitetas);
2. Autonominių, per nuotolį valdomų ir susietų sistemų centras (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas);
3. Mikrobiomo tyrimų institutas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė);
4. Pažangaus ligų modeliavimo centras (Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos);
5. Terahercinių ir hibridinių puslaidininkinių lustų centras. (Vilniaus universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras)

Tarptautinių kompetencijos centrų sukūrimas sudarys sąlygas glaudesniam tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui, skatins dalijimąsi žiniomis ir technologijomis, žinių komercinimą bei stiprins tyrėjų kompetencijas, būtinas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstų technologijų kūrimui.

Lietuvos mokslo taryba vykdo kompetencijos centrų veiklos ir kokybės stebėseną, teikia konsultacijas centrų atstovams, vertina jų veiklos tęstinumo potencialą bei organizuoja tikslines mokslo misijas, skirtas pristatyti tarptautinių kompetencijos centrų veiklą ir Lietuvos MTEP potencialą tarptautiniu mastu.

Šis projektas vykdomas kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veikla, įgyvendinama 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Atnaujinimo data: 2026-01-13

Taip pat skaitykite:

„Northern Prospects“: Kodėl Europos dvejopo naudojimo iššūkis susijęs su ryšiais, o ne su technologijomis

Mokslo balsas LOGIN 2026: nuo dezinformacijos iki medicinos inovacijų

Lietuvos mokslo ateitis: tarp tarptautinio konkurencingumo, valstybės poreikių ir pasitikėjimo sistema

Lietuva ir Italija stiprina mokslinį bendradarbiavimą žemės ūkio ir bioekonomikos srityse

LMT pristato rekomendacijas dėl tarptautiškumo stiprinimo