Lietuvos mokslo forume – apie mokslo diplomatiją, Europos konkurencingumą ir tarptautinių partnerysčių ateitį
Mokslo diplomatija, Europos konkurencingumas ir saugumas, tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros bei Lietuvos galimybės stiprinti savo vaidmenį pasaulinėje mokslo erdvėje – šios temos tapo spalio 20 d. Vilniuje vykusio Lietuvos mokslo forumo „Kai mokslas tiesia tiltus“ ašimi. Antrus metus rengiamas forumas subūrė Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos, diplomatijos bei verslo atstovus diskutuoti, kaip mokslinis bendradarbiavimas gali prisidėti prie ilgalaikių valstybės strateginių tikslų.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kartu su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuotame forume pristatytos Lietuvos mokslo diplomatijos strateginės gairės, aptarti Europos mokslo politikos prioritetai ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybės. Šie klausimai aktualūs ir Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kurios darbotvarkėje svarbią vietą užims Europos konkurencingumo stiprinimas.
Forumą atidaręs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad mokslo diplomatija Lietuvoje tampa kryptinga valstybės politikos dalimi.
„Prieš metus kalbėjome apie būtinybę turėti aiškią strateginę kryptį, stipresnį institucijų susitelkimą ir veiksmingus bendradarbiavimo mechanizmus. Šiandien jau galime kalbėti apie konkrečius rezultatus – parengtos strateginės mokslo diplomatijos gairės, veikia Tarpinstitucinė mokslo diplomatijos taryba, Lietuva tampa pavyzdžiu kitoms regiono valstybėms“, – sakė K. Budrys.
Mokslo diplomatija – Lietuvos tarptautinei įtakai stiprinti
Lietuvos mokslo diplomatijos strateginių gairių pristatymas iškėlė vieną svarbiausių forumo klausimų – kaip užtikrinti nuoseklų valstybės institucijų, mokslo bendruomenės ir verslo bendradarbiavimą siekiant Lietuvos užsienio politikos ir mokslo politikos tikslų.
Vienu svarbiausių Lietuvos pranašumų įvardyta užsienyje dirbančių mokslininkų diaspora. Jos sukauptos kompetencijos, tarptautiniai ryšiai ir noras prisidėti prie Lietuvos pažangos yra reikšmingas, tačiau dar nepakankamai išnaudojamas potencialas. Pabrėžtas ir užsienyje studijuojančio jaunimo vaidmuo kuriant tarptautinius ryšius bei verslo indėlis, padedantis mokslinių tyrimų rezultatus paversti pasaulinėse rinkose konkurencingais produktais ir technologijomis.
Mokslas – Europos strateginio atsparumo dalis
Europos konkurencingumas, saugumas ir mokslo vaidmuo tarptautinėje politikoje buvo pagrindinės antrosios forumo diskusijos temos. Lietuvos ir užsienio valstybių atstovai aptarė mokslinių tyrimų ir inovacijų reikšmę Europos strateginiams interesams, atsižvelgiant į geopolitinę įtampą, technologinę konkurenciją ir Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Nuolat kintančiame pasaulyje tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityje tampa ne tik ekonominio saugumo, bet visapusiško šalies atsparumo užtikrinimo klausimu“, – pabrėžia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Diskusijoje aptarta, kaip Europos mokslinių tyrimų sistemos pranašumai – aukšta tyrimų kokybė, akademinė laisvė ir tarptautinis bendradarbiavimas – gali prisidėti prie jos konkurencingumo ir saugumo. Taip pat nagrinėtas mokslinio bendradarbiavimo atvirumo ir saugumo santykis, įskaitant tarptautinių partnerysčių rizikų vertinimą ir akademinės laisvės užtikrinimą.
Didžiosios mokslo infrastruktūros – strateginės partnerystės pagrindas
Tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų vaidmuo aptartas diskusijoje. Dėmesys skirtas valstybių bendradarbiavimui didelio masto mokslinių tyrimų projektuose, dalyvavimo tarptautinėse infrastruktūrose galimybėms ir jų reikšmei nacionalinių mokslo sistemų plėtrai.
LMT laikinojo pirmininko pareigas einantis prof. Juozas Augutis pabrėžia, kad tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas turi būti siejamas su ilgalaikiais Lietuvos mokslo ir valstybės prioritetais.
„Lietuvos mokslo tarptautinį vaidmenį lemia ne šalies dydis, o mokslininkų kompetencijos ir gebėjimas būti lygiaverčiais partneriais. Svarbu, kad tarptautinis bendradarbiavimas neapsiribotų pavieniais projektais, o prisidėtų prie ilgalaikio Lietuvos mokslo stiprinimo ir valstybės strateginių tikslų“, – sako prof. J. Augutis.
Tarptautinė mokslo savaitė – nuo strateginių partnerysčių iki tyrimų saugumo
Lietuvos mokslo forume iškeltos temos buvo plėtojamos ir kituose spalio 19–23 d. vykusios tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ renginiuose.
Spalio 19 d. Lietuvos ir Japonijos mokslinio bendradarbiavimo programos 10-mečiui skirtame renginyje apžvelgti abiejų šalių partnerystės rezultatai ir tolesnės bendradarbiavimo perspektyvos.
Spalio 21 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre vykusiame Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forume aptartos galimybės plėtoti bendrus mokslinius tyrimus, technologijų perdavimą ir inovacijų komercializavimą. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimui, kuris sudarytų sąlygas mokslinių tyrimų rezultatus pritaikyti rinkoje ir plėtoti ilgalaikes Lietuvos bei JAV mokslo ir verslo partnerystes.
Spalio 22 d. Mykolo Romerio universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje nagrinėti mokslinių tyrimų saugumo klausimai, įskaitant geopolitinių rizikų vertinimą, jautrių žinių ir technologijų apsaugą bei akademinės laisvės ir tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimą.
Mokslo savaitę spalio 23 d. papildė Lietuvos mokslų akademijoje surengta prof. Vytauto Nekrošiaus paskaita „Konstitucija kaip vertybė“ ir tarptautinė konferencija „Migracija: nauda ar našta?“, kurioje nagrinėti migracijos procesai bei jų poveikis visuomenei.
Tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026“ subūrė skirtingų sričių atstovus bendram dialogui apie mokslo vaidmenį sprendžiant valstybių ir visuomenių ateičiai svarbius klausimus. Renginiuose išryškėjo bendra kryptis – mokslas tampa vis svarbesne ne tik pažangos, bet ir tarptautinės politikos, saugumo bei strateginių partnerysčių dalimi.
Tarptautinę mokslo savaitę „(re)SEARCH 2026“ organizavo Lietuvos mokslo taryba. Organizaciniai partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos mokslų akademija. Informacinis partneris – LRT.
Kontaktai žiniasklaidai
Ernesta Šneideraitytė
Tel. +370 678 65 070
El. p. [email protected]
