Tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026“: mokslo diplomatija, strateginės partnerystės ir saugumo iššūkiai
Kaip stiprinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą didėjant geopolitinei įtampai? Kokį vaidmenį mokslas gali atlikti stiprinant valstybių konkurencingumą, saugumą ir tarptautinę įtaką? Šie klausimai buvo svarbūs spalio 19–23 d. Vilniuje vykusios tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ diskusijose. Šešiuose renginiuose aptartos Lietuvos ir užsienio šalių mokslinio bendradarbiavimo perspektyvos, mokslo diplomatijos galimybės, mokslinių tyrimų saugumas ir mokslo reikšmė visuomenei.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuota mokslo savaitė vyko Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Renginiuose dalyvavę mokslo, politikos, diplomatijos ir verslo atstovai nagrinėjo Lietuvos galimybes stiprinti tarptautines partnerystes, veiksmingiau išnaudoti mokslinį potencialą ir prisidėti prie Europos mokslo politikos formavimo.
Tarptautinės partnerystės ir mokslo diplomatijos galimybės
Mokslo savaitę spalio 19 d. pradėjo Lietuvos ir Japonijos mokslo forumas, skirtas LMT ir Japonijos mokslo skatinimo draugijos (JSPS) bendradarbiavimo dešimtmečiui. Lietuvos ir Japonijos mokslininkai pristatė bendrų tyrimų rezultatus sveikatos technologijų, gyvybės mokslų, fotonikos, energetikos ir kitose srityse, aptarė tolesnes partnerystės perspektyvas. Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikiam bendradarbiavimui svarbūs ne tik bendri projektai, bet ir profesiniai ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas bei jaunųjų tyrėjų įtraukimas. Taip pat aptartos galimybės plėsti partnerystę pasitelkiant tarptautines programas „Europos horizontas“ ir „Eureka Globalstars“.
Spalio 20 d. vykusiame antrajame Lietuvos mokslo forume „Kai mokslas tiesia tiltus“, kurį LMT organizavo kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dėmesys skirtas mokslo diplomatijai, Europos konkurencingumui, saugumui ir tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų reikšmei.
Diskusijoje apie Lietuvos mokslo diplomatijos potencialą pabrėžtas poreikis kryptingiau išnaudoti šalies mokslinius ir tarptautinius ryšius. Mokslininkų diaspora, užsienyje studijuojantys lietuviai ir verslo įsitraukimas įvardyti kaip svarbūs ištekliai, galintys stiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje mokslo erdvėje. Kartu akcentuota, kad veiksmingai mokslo diplomatijai būtini aiškūs nacionaliniai prioritetai ir nuoseklus institucijų bendradarbiavimas.
Europos mokslo diplomatijai skirtoje diskusijoje nagrinėtos mokslo ir geopolitinio saugumo sąsajos. Rusijos karas prieš Ukrainą išryškino mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ne tik ekonominiam konkurencingumui, bet ir valstybių saugumui bei atsparumui. Diskusijoje pabrėžta, kad akademinė laisvė, mokslo atvirumas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbūs Europos pranašumai, tačiau būtina atsakingai vertinti su tarptautinėmis partnerystėmis susijusias rizikas. Forume taip pat aptarta didžiųjų tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų reikšmė mokslo pažangai ir Europos mokslinio potencialo stiprinimui.
Tarptautinių partnerysčių klausimai buvo plėtojami ir spalio 21 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) surengtame pirmajame Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forume. Jame pabrėžta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos tampa vis svarbesne abiejų šalių strateginės partnerystės dalimi, prisidedančia prie technologinio konkurencingumo, ekonominio saugumo ir atsparumo stiprinimo. Diskusijose aptartos Lietuvos galimybės plėtoti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto, kosmoso technologijų, fotonikos ir kitose aukštųjų technologijų srityse. Ypatingas dėmesys skirtas mokslinių tyrimų rezultatų komercinimui, konkrečių bendrų projektų plėtrai ir aktyvesniam verslo įsitraukimui.
Mokslinių tyrimų saugumas ir mokslo vaidmuo visuomenėje
Spalio 22 d. Mykolo Romerio universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Tarpdisciplininis požiūris į mokslinių tyrimų saugumą geopolitinėms rizikoms valdyti ir atspariai visuomenei kurti“ dėmesys skirtas mokslinių tyrimų saugumui ir geopolitinių rizikų valdymui. Konferencijoje nagrinėta, kaip suderinti tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo atvirumą su jautrių žinių, technologijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros apsauga, taip pat aptarta institucijų atsakomybė ir visuomenės atsparumo stiprinimas.
Paskutinę mokslo savaitės dieną, spalio 23-iąją, dėmesys skirtas ir platesniems visuomenės klausimams. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) surengtoje jos prezidento akad. Vytauto Nekrošiaus paskaitoje „Konstitucija ir jos vertybės“ Vilniaus gimnazijų moksleiviai buvo supažindinti su Konstitucijos reikšme demokratinei valstybei, žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei teisinės valstybės principais. Pasitelkiant praktinius pavyzdžius aptarta, kaip konstitucinės vertybės atsispindi visuomenės gyvenime.
Tą pačią dieną vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Migracija: nauda ar našta?“ nagrinėti migracijos procesai, jų poveikis visuomenei, teikiamos galimybės ir keliami iššūkiai. Abu renginiai papildė mokslo savaitės programą socialinių mokslų temomis, atkreipdami dėmesį į mokslo reikšmę analizuojant visuomenės procesus.
Skirtingų mokslo savaitės renginių diskusijose išryškėjo tarptautinių partnerysčių tęstinumo, kryptingo bendradarbiavimo ir atsakingo mokslo atvirumo svarba. Aptartos ne tik naujos bendradarbiavimo galimybės, bet ir sąlygos, būtinos siekiant, kad moksliniai ryšiai prisidėtų prie ilgalaikių Lietuvos ir Europos strateginių tikslų.
Tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ organizatorė – Lietuvos mokslo taryba. Organizaciniai partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos mokslų akademija. Informacinis partneris – LRT.
Mokslo savaitės renginių galeriją galima rasti čia (pildoma).
Atnaujinimo data: 2026-10-29
Taip pat skaitykite:
Paskelbtas ERA4Health kvietimas tarptautiniams klinikiniams tyrimams finansuoti
Nuo pirmųjų tyrimų iki mokslinės karjeros: ką studentams suteikia ankstyvoji mokslinė patirtis?
Vilniuje aptartos galimybės stiprinti Europos investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas poveikį
Kaip tobulinti mokslo veiklos vertinimą? LMT pristato ekspertinio vertinimo analizės studiją