Nuo pirmųjų tyrimų iki mokslinės karjeros: ką studentams suteikia ankstyvoji mokslinė patirtis?
Pirmoji savarankiško mokslinio tyrimo patirtis gali tapti svarbiu žingsniu renkantis tolesnį akademinį ar profesinį kelią. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atlikta priemonės „Studentų tyrimai semestrų metu“ dalyvių apklausa atskleidė, kad 91 proc. apklaustų studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose padidino susidomėjimą moksline veikla, o beveik pusė pripažino, kad be šios priemonės greičiausiai arba visai nebūtų turėję galimybės įsitraukti į mokslinius tyrimus. Apklausos rezultatai rodo, kad galimybė išbandyti tyrėjo darbą dar studijų pradžioje padeda ugdyti mokslines kompetencijas, suteikia praktinės patirties ir skatina studentus svarstyti apie tolesnę mokslinę veiklą.
2025–2026 mokslo metais pagal LMT finansuojamą priemonę „Studentų tyrimai semestrų metu“ įgyvendinti 108 mokslinių tyrimų ir meno tyrimų projektai, apėmę gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, socialinius, humanitarinius, žemės ūkio mokslus bei meno sritis. Septynis mėnesius studentai, vadovaujami tyrimų vadovų, vykdė savarankiškus tyrimus, gilino dalykines žinias ir įgijo praktinės patirties, papildančios įprastas studijų veiklas.
Galimybė į mokslinę veiklą įsitraukti dar studijų pradžioje
LMT atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad ankstyvas įsitraukimas į mokslinę veiklą studentams suteikia ne tik papildomų žinių, bet ir padeda geriau suprasti tyrėjo darbo pobūdį bei įvertinti savo galimybes ateityje rinktis mokslinę karjerą.
Net 97,8 proc. apklaustų studentų sutiko, kad dalyvavimas priemonėje padėjo sustiprinti jų mokslines kompetencijas, o 93,6 proc. nurodė įgiję daugiau praktinės ir mokslinės patirties nei atlikdami įprastas studijų užduotis. Beveik pusė respondentų (46,8 proc.) pripažino, kad be LMT finansuojamos priemonės greičiausiai arba visai nebūtų turėję galimybės dalyvauti moksliniame tyrime.
Studentai kaip svarbiausius priemonės privalumus išskyrė galimybę savarankiškai vykdyti tyrimus, bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais, įgyti praktinių įgūdžių ir geriau pažinti mokslinės veiklos procesą. Reikšminga paskata tapo ir finansinė parama, sudariusi sąlygas daugiau laiko skirti tyrimams.
Apklausos duomenimis, 95,7 proc. respondentų sutiko, kad dalyvavimas priemonėje padėjo geriau suprasti mokslinio tyrimo procesą, o 97,8 proc. įgytus įgūdžius įvertino kaip naudingus tolesnėms studijoms ar mokslinei karjerai.
Nuo pirmųjų iššūkių iki tarptautinės mokslinės patirties
Vienas iš priemonės dalyvių Neilas Beniušis pasakoja, kad savarankiško mokslinio tyrimo pradžia pareikalavo nemažai pastangų, tačiau bendradarbiavimas su tyrimo vadovu padėjo įveikti pirmuosius sunkumus ir įgyti daugiau pasitikėjimo savo gebėjimais.
„Sunkiausi buvo pirmieji žingsniai, kai dar neįsivaizdavau, kaip imtis man visiškai naujos temos. Viskas susidėliojo į savo vietas, kai kartu su vadovu kompleksinį tyrimą išskaidėme į mažesnes ir aiškesnes užduotis. Mane nustebino, kad tokiu būdu net didelės apimties darbas tampa konkretus ir įveikiamas“, – pasakoja N. Beniušis.
Pasak studento, ši patirtis pakeitė ir jo požiūrį į savo gebėjimus – sėkmingai užbaigtas projektas suteikė daugiau pasitikėjimo, todėl net būsimas bakalauro baigiamasis darbas dabar atrodo mažiau bauginantis.
Vykdydamas tyrimą studentas taip pat turėjo galimybę tris savaites praleisti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) Šveicarijoje, kur galėjo iš arčiau susipažinti su tarptautinės mokslininkų komandos darbu, konsultuotis su savo srities ekspertais ir užmegzti profesinius ryšius.
„Iš arti pamačius tikrąją tyrėjo kasdienybę, noras savo ateitį sieti su mokslu tik sustiprėjo. Toks darbas ne visada vyksta sklandžiai ir mano tyrime ilgą laiką nepavyko gauti tinkamų rezultatų, tačiau akimirka, kai pagaliau radau sprendimą, atpirko visas pastangas“, – teigia N. Beniušis.
Studentas pabrėžia, kad užmegzti ryšiai su CERN ekspertais išlieka ir grįžus į Vilnių, todėl atsiveria daugiau galimybių mokslinę veiklą tęsti tolesnių studijų metu.
Praktinė patirtis padeda atrasti naujas mokslo sritis
Kitos priemonės dalyvės Gustės Lastauskaitės patirtis atskleidžia, kad savarankiškas tyrimas gali paskatinti susidomėti ir iki tol mažai pažįstamomis tyrimų sritimis. Studentė, tyrinėjusi elektrai laidžius siūlus, prisipažįsta, kad iš pradžių ši tema jai buvo visiškai nauja, tačiau gilindamasi į ją ir atlikdama praktinius bandymus atrado vis didesnį susidomėjimą.
„Todėl galiu pasakyti, kad labiausiai nustebino tai, kaip greitai žmogus gali mokytis ir perprasti skirtingas temas ar dalykus“, – pasakoja G. Lastauskaitė.
Pasak studentės, vienas didžiausių iššūkių buvo mokslinės literatūros analizė ir perėjimas nuo teorinių žinių prie praktinių bandymų. Atlikdama tyrimą ji suprato, kad kai kuriuos dalykus galima geriau suvokti tik pradėjus eksperimentuoti, net jei iš pradžių ne viskas atrodo iki galo aišku. Ši patirtis taip pat padėjo įvertinti nuoseklaus darbo, pastabumo ir gebėjimo savarankiškai planuoti tyrimo veiklas svarbą.
„Atlikdama šį darbą nuoširdžiai įsitraukiau į mokslinę veiklą, ja susidomėjau ir ėmiau svarstyti apie realias galimybes įsitraukti į mokslinę veiklą“, – teigia G. Lastauskaitė.
Pasibaigus projektui studentė ir toliau domisi galimybėmis dalyvauti moksliniuose tyrimuose bei ieško naujų sričių ir projektų, kuriuose galėtų pritaikyti įgytą patirtį.
Priemonės naudą patvirtina ir tyrimų vadovų vertinimai
Studentų patirtis papildo ir tyrimų vadovų apklausos rezultatai. Net 97,4 proc. apklaustų tyrimų vadovų sutiko, kad priemonė skatina studentų domėjimąsi moksline veikla, o 97 proc. teigiamai įvertino jos poveikį mokslinių kompetencijų stiprinimui.
Tyrimų vadovai pabrėžė, kad galimybė ankstyvame studijų etape įsitraukti į mokslinius tyrimus padeda studentams ugdyti savarankiškumą, kritinį mąstymą, duomenų analizės ir rezultatų pristatymo įgūdžius. Jų vertinimu, tokia patirtis taip pat padeda geriau pasirengti tolesnėms studijoms, atskleisti gabių ir motyvuotų studentų potencialą bei paskatinti juos tęsti mokslinę veiklą.
Apklausoje išryškėjo ir priemonės tobulinimo galimybės. Studentai bei tyrimų vadovai siūlė plėsti galimybes tęsti pradėtus tyrimus, didinti finansavimo ir dalyvavimo prieinamumą, stiprinti grįžtamąjį ryšį bei aiškiau apibrėžti finansuojamų tyrimų atskirtį nuo įprastų studijų darbų.
Vis dėlto bendras priemonės vertinimas išliko itin palankus: 94 proc. apklaustų studentų ir 97 proc. tyrimų vadovų savo dalyvavimo patirtį įvertino gerai arba labai gerai. Visi apklausti studentai taip pat pritarė priemonės tęstinumui.
Apie priemonę „Studentų tyrimai semestrų metu“
LMT priemonė „Studentų tyrimai semestrų metu“ skirta pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmo bei antro kurso studentams, siekiant sudaryti galimybes anksti įsitraukti į mokslinę veiklą, ugdyti tyrimų kompetencijas ir įgyti savarankiško mokslinio darbo patirties.
2025–2026 mokslo metais finansuoti projektai buvo vykdomi nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. Kiekvienam dalyvavusiam studentui buvo skirta 2 800 Eur stipendija arba darbo užmokestis, mokėtas po 400 Eur kas mėnesį. LMT taip pat finansavo tyrimams įgyvendinti reikalingas veiklas.
Įgyvendinę projektus studentai savo tyrimų rezultatus pristatė LMT organizuotoje baigiamojoje konferencijoje „Naujoji karta su LMT“.
2026 m. birželio 8–24 d. vykusioje grįžtamojo ryšio apklausoje dalyvavo 47 studentai ir 77 tyrimų vadovai. Apklausos rezultatai apibendrinti LMT parengtoje 2025–2026 m. konkurso ataskaitoje.
Atnaujinimo data: 2026-10-28
Taip pat skaitykite:
Vilniuje aptartos galimybės stiprinti Europos investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas poveikį
Kaip tobulinti mokslo veiklos vertinimą? LMT pristato ekspertinio vertinimo analizės studiją