Lietuvos delegacijos vizitas Šveicarijoje – mokslinių tyrimų partnerystei bei inovacijoms stiprinti

2026 m. sausio 19–20 d. Lietuvos politikos, mokslo ir inovacijų ekosistemos bei aukštųjų technologijų įmonių atstovai lankėsi Šveicarijoje. Vizito tikslas – stiprinti Lietuvos įsitraukimą į pasaulinio lygio mokslo infrastruktūras, sudaryti daugiau galimybių Lietuvos tyrėjams ir įmonėms dalyvauti tarptautiniuose projektuose, o mokslo ir verslo partnerystę nukreipti į konkrečius bendrus aukštųjų technologijų sprendimus.

Svarbiausiu vizito akcentu buvo Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) organizuotas aukšto lygio renginys „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas Europos aukštųjų technologijų ateičiai“ (angl. Strengthening Lithuania–CERN Partnerships for Europe’s High-Tech Future), skirtas aptarti Lietuvos bendradarbiavimo su CERN stiprinimo kryptis. Renginyje dalyvavo LR Prezidentas Gitanas Nausėda, CERN atstovai ir Lietuvos institucijų bei pramonės lyderiai. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva siekia pradėti kelią link visateisės narystės CERN ir inicijuoti visus būtinus procesus.

„Tai laikome natūraliu mūsų ilgamečio ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su CERN tęstinumu bei strategine investicija į Europos mokslo ateitį. Tvirtai tikiu, kad visateisė narystė CERN dar labiau sustiprintų abipusiškai naudingą partnerystę tarp CERN ir pažangios Lietuvos lazerių bei fotonikos pramonės“, – tvirtino šalies vadovas.

Delegaciją sveikino CERN generalinis direktorius prof. Mark Thomson, atkreipęs dėmesį į Lietuvos aktyvų įsitraukimą į CERN veiklas ir augantį bendradarbiavimo potencialą mokslo bei technologijų srityse.

Lietuvos–CERN bendradarbiavimas: strateginiai prioritetai 2026+

Diskusijoje „Lietuvos–CERN bendradarbiavimas 2026+: penki strateginiai žingsniai į priekį“ (angl. Lithuania–CERN cooperation 2026+: five strategic steps forward) aptarta, kaip Lietuva galėtų stiprinti bendradarbiavimą su CERN artimiausiais metais. Dėmesys skirtas nacionaliniams pramonės ir inovacijų prioritetams, Lietuvos įmonių įsitraukimui į CERN per pirkimus, bendrą technologijų plėtrą ir žinių perdavimą, taip pat galimybėms prisidėti prie skaitmeninės infrastruktūros, duomenų ir dirbtinio intelekto sprendimų.

„Lietuvos bendradarbiavimas su CERN turi aiškią ekonominę ir inovacinę kryptį – siekiame, kad mūsų įmonės ir tyrėjai būtų ne stebėtojai, o aktyvūs Europos aukštųjų technologijų kūrėjai. Tai reiškia didesnį Lietuvos verslo įsitraukimą į CERN veiklą, bendrą technologijų plėtrą ir žinių perdavimą. Visa tai kuria ilgalaikę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, o valstybės vaidmuo čia – nuosekliai telkti institucijas, mokslą ir verslą bendram strateginiam tikslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Mokslo bendruomenės vaidmuo ir ilgalaikės investicijos

Mokslo perspektyvą diskusijoje akcentavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, pabrėžęs tris esmines kryptis, būtinas siekiant ilgalaikės ir tvarios partnerystės su CERN.

„Matau tris pagrindines kryptis: pirma – investicijos ir galimybės tapti visateisiais nariais, įvertinant mūsų žmogiškąjį ir mokslinį potencialą; antra – investicijos į bendruomenę, gebančią panaudoti CERN atradimus moksle ir technologijose; trečia – sklaidos veiklos, siekiant informuoti verslą ir visuomenę apie šias galimybes“, – akcentavo dr. G. Valinčius.

Diskusijoje taip pat aptartos Future Circular Collider (FCC) projekto teikiamos galimybės Lietuvai. Nors tai ilgalaikė iniciatyva, pažymėta, kad jau 2026–2030 m. laikotarpiu ji gali sudaryti sąlygas Lietuvos įmonėms ir tyrėjams įsitraukti į technologijų vystymą, prototipavimą, kompetencijų ugdymą ir tarptautines pramonės vertės grandines.

Atskiras dėmesys skirtas talentų ugdymui ir mokslo–verslo sąveikai. Pabrėžta būtinybė stiprinti žinių ir technologijų perdavimo mechanizmus, plėtoti pramonines doktorantūras, skatinti glaudesnį universitetų ir įmonių bendradarbiavimą bei nuoseklias investicijas į specialistų rengimą – nuo bendrojo ugdymo iki visą gyvenimą trunkančio mokymosi.

Diskusijoje išryškėjo bendras požiūris, kad 2026 metai gali tapti svarbiu atskaitos tašku Lietuvai stiprinant bendradarbiavimą su CERN. Pabrėžta, jog tam reikalinga nuosekli politinė, finansinė ir institucinė parama, leidžianti pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės, strategiškai apibrėžtos partnerystės.

Praktiniai rezultatai: susitarimas dėl FCC

Renginio metu politinės ir strateginės diskusijos buvo papildytos konkrečiu rezultatu – pasirašytas susitarimo memorandumas (MOU) dėl FCC. Memorandumą pasirašė Lietuvos įmonės  „Ostara“, „Ekspla“ ir „Sargasas“ bei CERN, atstovaujamas FCC projekto vadovo dr. Michael Benedikt. Šis susitarimas vertinamas kaip praktinis Lietuvos įmonių įsitraukimo žingsnis į aukščiausių techninių standartų reikalaujančius tarptautinius mokslo ir technologijų projektus.

Vizitas CERN infrastruktūroje

Po oficialiosios programos delegacija susipažino su CERN infrastruktūra – pristatytas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC). Ekskursiją šio pasaulinio lygio laboratorijoje vedė CERN dirbantys tyrėjai iš Lietuvos dr. Mindaugas Šarpis ir dr. Gediminas Šarpis, suteikdami galimybę iš arti pamatyti, kaip veikia pasaulinio masto mokslas ir inžinerija.

Susitikimai Lozanoje: EPFL ir Swiss Plasma Center

Sausio 20 d. delegacijos programa tęsėsi Lozanoje. Delegacija susitiko su EPFL (École Polytechnique Fédérale de Lausanne) atstovais, susipažino su EPFL inovacijų ekosistema ir inovacijų parko veikla, aptarė bendradarbiavimo galimybes mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir inovacijų komercializavimo srityse. Taip pat aplankytas Swiss Plasma Center(angl. Swiss Plasma Center), kuriame pristatytos pažangios plazmos technologijų ir tyrimų kryptys, aktualios tiek fundamentiniams tyrimams, tiek aukštųjų technologijų pritaikymams pramonėje.

Lozanoje delegaciją priėmę EPFL atstovai pristatė instituto veiklą ir jo kuriamą inovacijų ekosistemą, kuri laikoma viena stipriausių Europoje. EPFL įsikūręs Vaud kantone, kur veikia daugiau nei 35 000 įmonių (apie 330 000 darbo vietų), o visoje Šveicarijoje net 99 proc. bendrovių sudaro mažos ir vidutinės įmonės. Šalies ekonominį pajėgumą atspindi ir apie 94 700 CHF siekiantis BVP vienam gyventojui, o eksporte didžiausią dalį sudaro chemijos ir farmacijos sektorius (apie 40 proc.) bei aukštųjų technologijų įranga.

EPFL pabrėžė, kad šiuos rezultatus padėjo pasiekti nuosekli inovacijų politika ir glaudi mokslo–verslo sąveika. Instituto išskirtinumą stiprina pasaulinio lygio mokslinė infrastruktūra – daugiau nei 500 laboratorijų, o Swiss Plasma Center vykdomi branduolinės sintezės tyrimai iliustruoja, kaip fundamentiniai tyrimai tampa technologinių sprendimų pagrindu. Praktinę sąsają su verslu užtikrina inovacijų parkai ir platformos – EPFL Innovation Park ir Unlimitrust – kurios startuoliams suteikia ne tik darbo erdves, bet ir mentorystę, konsultacijas bei ryšius su investuotojais.

Renginio metu taip pat vyko susitikimai su Baltijos šalių kolegomis ir inovacijų ryšių atstovais (ILOs): Alise Pika-Ozola (Latvijos inovacijų ir technologijų biuro Šveicarijoje vadove), Robert Aare (Enterprise Estonia) ir Aneta Šabanovič (CERN pirkimų specialistė). Šios partnerystės yra itin svarbios stiprinant regioninį bendradarbiavimą, dalijantis patirtimi ir užtikrinant Baltijos šalių matomumą tarptautinėse mokslo ir inovacijų ekosistemose.

Delegacijos sudėtis

Šveicarijoje lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, LMT Mokslo ir studijų politikos ekspertų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, LMT Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komiteto pirmininkė prof. dr. Vilmantė Borutaitė, Inovacijų agentūros laikinasis vadovas Paulius Kamaitis, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, Kauno mokslo ir technologijų parko, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai kartu su „Ostara“, „Sargasas“, „Ekspla“ „Genomika“, „BrachyDOSE“ įmonių atstovais; taip pat LT-CERN konsorciumo dalyviai iš Lietuvos. 

© Nuotraukos: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos | Robertas Dačkus ir LMT

Kontaktai žiniasklaidai

Ernesta Šneideraitytė
Tel. +370 678 65 070
El. p. [email protected]

Atnaujinimo data: 2026-02-04

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių