LMT organizavo OPUS projekto baigiamąjį renginį: bendruomenės lyderystė ir kryptingas žingsnis link atviresnio mokslo kultūros
2025 m. birželio 19 d. Vilniuje, Lietuvos mokslo taryboje (LMT) įvyko OPUS (angl. Open and Universal Science) projekto baigiamasis renginys. Jame susitiko įvairių sričių tyrėjai, institucijų atstovai, politikos formuotojai ir ekspertai, kad apžvelgtų bendros devynių mėnesių pilotinės kelionės rezultatus, iššūkius ir tolimesnius veiksmus, siekiant stiprinti atvirojo mokslo kultūrą Lietuvoje.
Projektą nuo pirmųjų dienų globojusi LMT pirmininko pavaduotoja dr. Vaiva Priudokienė pabrėžė, kad OPUS – ne tik bandomoji iniciatyva, bet ir platforma ilgalaikiams pokyčiams, grindžiamiems tarpsektoriniu bendradarbiavimu, dalijimusi žiniomis ir asmenine lyderyste.
OPUS rezultatai: pamatuojama pažanga ir kvietimas tęsti kartu
Pasak projekto koordinatorės Julijos Baniukevič, OPUS – tai daugiau nei pilotinis projektas. „Tai buvo bendruomenę buriantis procesas, kurio metu pavyko ne tik skatinti atvirojo mokslo diegimą, bet ir atverti erdvę atviram, pagarbiu dialogu grįstam pokalbiui apie esminius tyrėjų kasdienybės iššūkius. Nuo pirmųjų žingsnių OPUS siekė ne tik šviesti ir telkti, bet ir pasitikrinti, ar esame pasiruošę pokyčiui, kuris reikalauja tiek individualios lyderystės, tiek sisteminio palaikymo“, – sakė J. Baniukevič.
Pristatydama projekto eigą ir pasiektus rezultatus, koordinatorė pabrėžė, jog vienas ryškiausių laimėjimų – per trumpą laiką suburta aktyvi, atviram mokslui neabejinga bendruomenė, vykusių aptarimų metu įvardinti opiausi klausimai ir drauge ieškota sprendimų. Ši bendruomenė – tai daugiau nei dalyviai: tai žmonės, kurie ne tik mokėsi, bet ir patys ėmėsi mokytojo vaidmens.
Švietimas buvo vienas iš pamatinių OPUS ramsčių. Projekto metu parengti net 21 atvirojo mokslo treneriai – tyrėjai, kurie savo institucijose vedė mokymus kolegoms, taip pasiekdami ir apmokydami daugiau nei 200 tyrėjų visoje Lietuvoje. Šis modelis leido ne tik skleisti žinias, bet ir kurti pasitikėjimu grįstą mokymosi tinklą.
,,Bendruomenės įsitraukimas peržengė projekto ribas: daugiau nei 80 proc. dalyvių inicijavo diskusijas savo institucijose – apie duomenų tvarkymą, publikavimo strategijas, etikos iššūkius. Šios diskusijos parodė, kad kai suteikiama erdvė kalbėti – atsiranda ne tik klausimų, bet ir idėjų, drąsos, motyvacijos veikti“, - teigė J. Baniukevič.
Visa tai rodo, kad OPUS pavyko ne tik išjudinti atvirojo mokslo temas, bet ir parodyti, jog Lietuvoje turime brandžią, atsakingą ir veikti pasirengusią bendruomenę. Bendruomenę, kuri, jei tik veikia kartu – gali versti kalnus.
Įvairialypė partnerystė ir atviri pokalbiai
Baigiamajame renginyje susitiko įvairių sričių atstovai, atvykę ne tik iš skirtingų Lietuvos miestų, bet ir iš labai skirtingų mokslo ir politikos lauko segmentų.
,,Vienas iš didžiausių OPUS projekto pasiekimų – tarpdisciplininės ir tarpžinybinės partnerystės kūrimas. Tokiu būdu renginyje ne tik pasidalinta praktinėmis įžvalgomis, bet ir apžvelgta skirtingų institucijų patirtis bei iššūkius, taip sukuriant itin turtingą bendro mokymosi lauką“, – sakė J. Baniukevič.
Renginyje itin svarbų etinį ir kontekstinį žvilgsnį į atvirąjį mokslą, duomenų valdymo planus ir piliečių mokslo iniciatyvas pateikė dr. Eglė Ozolinčiūtė iš Akademinės etikos kontrolieriaus tarnybos, pabrėždama, kad atvirumas – tai ne tik techninis veiksmas, bet ir kultūrinė nuostata, glaudžiai susijusi su akademiniu sąžiningumu, atsakomybe ir pasitikėjimu tarp mokslo ir visuomenės.
Dr. Ieva Cesevičiūtė iš Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekos dalyvius supažindino su Lietuvos mokslinių duomenų talpyklomis, kaip jas pasirinkti ir kaip jomis naudotis, pabrėždama praktinius aspektus, su kuriais susiduria tiek tyrėjai, tiek institucijos.
Projekto koordinacinę patirtį ir sintezę su Europos atvirojo mokslo iniciatyvomis pristatė OPUS projekto koordinatorė J. Baniukevič bei Gerinta Raguckaitė iš LMT, akcentuodamos politinių sprendimų ir praktinių pokyčių sinergijos svarbą.
Savo įgyta patirtimi ir praktinėmis įžvalgomis taip pat dalijosi Vilniaus universiteto mokslininkai – dr. Justas Dapkūnas ir dr. Jonas Eimontas, kurie aptarė publikavimo praktiką ir tyrimų registravimo patirtį, kylančius iššūkius ir galimus sprendimus. Dr. Jolita Vveinhardt iš Vytauto Didžiojo universiteto iškėlė esminius klausimus apie tyrėjų motyvaciją: ką jie gauna iš atvirojo mokslo? Kokį poveikį pokyčiai daro jų kasdienai ir produktyvumui?
Tuo tarpu dr. Petras Prakas iš Gamtos tyrimų centro pristatė, kaip duomenų atvėrimo principai gali būti pritaikomi institucijų viduje – kalbėta ne tik apie teorinius siekius, bet ir apie labai konkrečias praktikas.
Diskusijose aktyviai dalyvavo ir kiti Lietuvos mokslininkai: dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, dr. Tomas Grinys (Vilniaus universitetas), dr. Lina Draudvilienė, dr. Rytis Maskeliūnas (Kauno technologijos universitetas), taip pat dr. Karolina Barčauskaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras) ir dr. Giedrius Steponaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), kurių įžvalgos papildė bendrą paveikslą skirtingų mokslo sričių požiūriais ir patirtimis. Diskusijoms itin svarų indėlį suteikė ir OPUS patariamosios grupės narės – Gerinta Raguckaitė, dr. Justina Rukšnaitė ir dr. Eglė Celešienė, kurios nuosekliai lydėjo projektą viso proceso metu ir aktyviai įsitraukė į svarstymus apie rodiklių taikymą, tyrėjų vertinimą bei tolesnės atvirojo mokslo politikos kryptis. Jų dalyvavimas sustiprino diskusijų ryšį su platesnėmis strateginėmis nuostatomis ir padėjo kurti tiltus tarp praktikos ir politikos.
Ši įvairialypė dalyvių sudėtis leido diskusijas ne tik praturtinti, bet ir priartinti prie realybės – išgryninti aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria tiek skirtingos institucijos, tiek atskiros tyrėjų grupės. Būtent šis įtraukus, atviras formatas padėjo OPUS renginiui tapti ne vien rezultatų pristatymu, bet ir autentišku, gyvu bendruomenės susitikimu, kuriame idėjos, patirtys ir klausimai virto bendru veikimo potencialu.
Iššūkiai, kuriuos įvardijo pati bendruomenė
Diskusijos apie atvirojo mokslo plėtrą Lietuvoje atskleidė kelis svarbiausius iššūkius, kuriuos būtina spręsti siekiant tvaraus ir efektyvaus šios iniciatyvos diegimo.
Vienas iš pagrindinių klausimų – nevienodos duomenų dalijimosi tradicijos skirtingose mokslo srityse. Tai, kas vienai disciplinai jau seniai įprasta, kitai vis dar išlieka naujove. Todėl svarbu kurti lankstesnius sprendimus, kurie būtų pritaikyti konkrečioms mokslo sritims, o ne taikyti vienodus standartus visiems.
Dalyviai taip pat pabrėžė aiškių vertinimo gairių būtinybę: kaip vertinsime atvirų duomenų pateikimą, jų naudojimą, dalijimąsi. Ar tai taps formaliu tyrėjų darbo rezultatų vertinimo kriterijumi.
Nemažai dėmesio skirta ir žinių apie licencijas, duomenų valdymą bei antrinį panaudojimą stokai. Pastebėta, kad šiose srityse būtina nuosekli edukacija, kurioje dalyvautų ne tik tyrėjai, bet ir administracinis personalas bei politikos formuotojai.
Platesnis klausimas, kilęs diskusijoje, buvo apie mokslo ir verslo sąveiką – kaip užtikrinti, kad atvirojo mokslo vertės būtų tinkamai panaudojamos ir nesinaudojama jomis vienpusiškai ar neteisingai.
Galiausiai, dalyviai kalbėjo apie asmeninį požiūrį į pokyčius. Dažniausiai užduodamas ir svarbiausias klausimas – „O kas man iš to?“ – parodė, kad be sisteminių sprendimų būtina atsižvelgti ir į tyrėjų kasdienybę. Atvirasis mokslas turi ne tik suteikti naujas galimybes, bet ir palengvinti mokslininkų darbą, padidinti jų matomumą bei suteikti papildomą vertę visuomenei.
LMT tiki, kad tokios diskusijos, kaip šios, yra labai svarbios ir tęsis toliau, o OPUS projektas suteikė tvirtą pagrindą tolimesniems pokyčiams atvirojo mokslo srityje Lietuvoje.
OPUS projektas įgyvendinamas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Projekto konsorciume dalyvauja 18 organizacijų, aktyviai veikiančių Europos lygmeniu ir atstovaujančių visam atvirojo mokslo komponentų spektrui. Tarp jų yra LMT, kuri vykdo pilotines veiklas, įtraukdama 23 mokslinių tyrimų projektų mokslininkus iš 6 mokslo ir studijų institucijų (VU, KTU, LSMU, VDU, GTC ir LAMMC). Šio etapo, vykstančio nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., tikslas – koordinuoti ir palaikyti priemones, skirtas tyrėjų vertinimo reformai RPO ir RFO, pereinant prie modelio, skatinančio aktyviai taikyti įvairias atvirojo mokslo praktikas.
Projektas OPUS - Horizon Europe EC-funded project ID: 101058471. The project’s UNESCO ID: 549RER3002.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia: https://opusproject.eu/
JulijaBaniukevič
OPUS projekto koordinatorė
El. p. [email protected]