2025-11-18

LMT organizuotame renginyje ekspertai aptarė Japonijos rinkos ir kultūros išskirtinumus

2025 m. lapkričio 13 d. Lietuvos mokslo taryba (LMT) mokslo ir verslo bendruomenę pakvietė į renginį, skirtą priemonės EUREKA „Globalstars“ kvietimui projektams su Japonija pristatyti. Susitikimo metu LMT ir išorės ekspertai aptarė kvietimo sąlygas ir paraiškų teikimo niuansus, Japonijos rinkos tendencijas bei partnerystės su Japonija patirtis iš praktinės pusės.

Lietuvos potencialas Japonijos rinkoje: augančios prekybos ir investicijų galimybės

Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė savo pranešime apžvelgė Japonijos ekonomikos struktūrą ir svarbiausias kryptis, kuriose Lietuvos verslui ir mokslui atsiveria naujos galimybės.

Pranešėja akcentavo, kad Japonija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų, pasižyminti aukštos kvalifikacijos paslaugų sektoriumi ir didelio technologinio sudėtingumo pramone. Šalyje dominuoja elektronikos ir automobilių gamintojai, o pramonės branduolį sudaro aukštųjų technologijų produkcija. Japonija išlieka reikšminga pasaulio inovacijų lydere – ji užima 12 poziciją pasaulio inovacijų indekse, o Tokijo–Jokohamos regionas pripažįstamas antru stipriausiu inovacijų klasteriu pasaulyje.

K. Tamoševičienė taip pat aptarė Lietuvos eksporto struktūrą ir galimybių sritis. Šiuo metu didžiausią lietuviškos kilmės eksporto į Japoniją dalį sudaro optikos ir fotografijos gaminiai, medicininiai įrenginiai, tačiau didelis potencialas ir aktualumas matomas maisto, chemijos ir aukštųjų technologijų srityse.

Pranešėja pabrėžė, kad Japonija yra itin perspektyvi rinka inovatyvioms, aukštos pridėtinės vertės įmonėms ir mokslo institucijoms, tačiau sėkmę čia lemia ilgalaikis įsitraukimas, nuoseklumas ir aukšti kokybės standartai.

Bendradarbiavimo su Japonija patirtys – asmeniniai ryšiai, pasitikėjimas ir kultūrinis jautrumas

Renginio metu vykusioje diskusijoje ilgametę patirtį bendruose projektuose su Japonija turintys mokslo ir verslo atstovai pasakojo apie įdomiausius japonų kultūros ir bendravimo aspektus.

Diskusijoje dalyvavo dr. Jurgita Ušinskienė (Nacionalinis vėžio centras), prof. dr. Aleksej Žarkov (Vilniaus universitetas), Asta Aleksandravičienė (LMT) ir Mykolas Savickas (Kongsberg NanoAvionics, UAB). Diskusiją moderavo dr. Lina Kisielė.

Diskusijoje suformuota vieningą žinutę – bendradarbiauti su Japonija galima tik tuomet, kai pavyksta užmegzti tikrą, autentišką ryšį ir įrodyti savo patikimumą. Diskusijos dalyviai sutiko, kad Japonijos partneriai itin vertina nuoširdžius asmeninius santykius – šie dažnai tampa svarbesni už formalias iniciatyvas ar oficialius laiškus.

Dr. J. Ušinskienė pasidalijo patirtimi, kad jų bendradarbiavimas krūties vėžio tyrimuose prasidėjo būtent nuo tokių tarpusavio susitikimų, kuriuose japonų kolegos rodė ne tik profesinį, bet ir kultūrinį smalsumą. Tam pritarė ir prof. dr. A.Žarkov, pridėjęs, jog Japonijoje rekomendacija iš vieno japono kitam gali būti stipriausias pasitikėjimo ženklas. Jo pastebėjimu, japonų atsargumas atsispindi ir komunikacijoje – „ne“ dažnai yra pasakoma netiesiogiai, verčiau naudojant tokias frazes kaip „leiskite pagalvoti“ ar „aptarsime kiek vėliau“. Tokį netiesioginės komunikacijos stilių paminėjo ir A. Aleksandravičienė, priminusi, kad japonai retai keičia planus, todėl projektų organizavime spontaniškumas nepasiteisina.

Mykolas Savickas, atstovaujantis kosmoso technologijų įmonei, pažymėjo, jog japonai itin linkę į detales: jie nori žinoti visą procesų logiką, svarbi kiekviena specifikacija, dokumentas, terminas. Pasak jo, bandymai „supaprastinti“ procedūras Japonijoje tiesiog neveikia. Tam pritarė ir A. Aleksandravičienė, akcentavusi, kad būtent nepriekaištinga dokumentacija ir aiškūs procesai lemia, jog japonai pradeda partnerystę ir ją tęsia ilgus metus.

Diskusijos dalyviai taip pat sutarė, kad neformalūs susitikimai – vakarienės, bendros išvykos ar tiesiog kultūrinės pažintys – yra ne mažiau svarbūs nei oficialūs susitikimai. Čia gimsta tikrasis pasitikėjimas, atsiveria erdvė gilesniam ryšiui, o japonų partneriai, kaip pastebėjo dr. Ušinskienė, labai vertina, kai lietuviai domisi jų kultūra ir papročiais.

EUREKA „Globalstars“ kvietimas: naujos galimybės Lietuvos mokslui ir verslui

Vykusio renginio metu buvo pristatytos ir EUREKA „Globalstars“ kvietimo teikti paraiškas projektams su Japonija įgyvendinti sąlygos. Bendrąsias kvietimo sąlygas pristatė „Innovate UK“ partnerysčių vadybininkas David Campbell-Molloy , nacionalines kvietimo sąlygas aptarė EUREKA tinklo programų koordinatorė dr. Vita Urbanavičienė, apie mokslo ir studijų institucijas, kaip ekonominės ir neekonominės veiklos vykdytojas, kalbėjo Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Gytis Petrukaitis, o „SmartSimple” paraiškų teikimo platformą apžvelgė EUREKA sekretoriato atstovė Hilde Hayeledy.

Šio kvietimo metu Lietuvos partneriams numatyta iki 1,5 mln. eurų nacionalinio finansavimo, o vienam projektui gali būti skirta iki 300 tūkst. eurų. Teikti paraiškas galima iki 2026 m. sausio 21 d.

Kvietimas atviras visų sumanios specializacijos sričių MTEP projektams, išskyrus technologijas, susijusias su branduoline energija bei naujų vaistų paieška ir tyrimais. Didžiausias dėmesys skiriamas sritims, kurios atveria kelią ateities technologijoms: kvantinėms technologijoms, dirbtiniam intelektui, robotikai, puslaidininkiams, elektronikai, energetikai ir aplinkai, biotechnologijoms, naujoms medžiagoms, medicinos prietaisams, kosmoso technologijoms, kasybai ir kitoms pramonės technologijoms.

Paraiškas nacionaliniam finansavimui gali teikti Lietuvos mokslo ar studijų institucijos kartu su privalomu partneriu – ekonominę veiklą vykdančia, pelno siekiančia mažąja ar vidutine įmone. Nacionalinį finansavimą galės gauti tik tie pareiškėjai, kurie pateiks ir tarptautinę paraišką.

Finansuojami bus taikomieji moksliniai tyrimai, pradedant nuo penktojo (ar aukštesnio) MTEP etapo. Projektuose skatinama siekti rezultatų, atitinkančių 7–9 MTEP etapų klasifikaciją, t. y. artimų rinkai ir galinčių virsti realiais produktais ar paslaugomis.

Daugiau informacijos apie kvietimą galima rasti čia.

2022–2030 m. plėtros programos valdytoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos.