LMT parengta studija: socialinės inovacijos – raktas mažinant regioninę atskirtį Lietuvoje

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) suburta ekspertų komanda parengė galimybių studiją, kurioje įvertintos socialinių inovacijų taikymo galimybės, sprendžiant socialinę atskirtį ir užtikrinant įtraukų bei tvarų mobilumą Lietuvos regionuose. Studija pabrėžia tarpdisciplininių tyrimų ir tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant ilgalaikių ir socialiai teisingų sprendimų.

Studijoje, parengtoje sociologijos, socialinės geografijos, aplinkos ir transporto inžinerijos, edukologijos, socialinio darbo, ekonomikos, inovacijų ir technologijų sričių mokslininkų bei kitų ekspertų, nustatyta, kad gyventojų tankumo ir koncentracijos pokyčiai, netolygus kelių tinklas bei paslaugų sistemos struktūra lemia sudėtingas regioninės atskirties formas Lietuvoje. Šie skirtumai didina socialinės ir ekonominės nelygybės riziką tiek tarp regionų, tiek jų viduje. Dalis gyventojų patiria sunkumų norėdami pasiekti darbą, švietimo įstaigas, gauti sveikatos priežiūros ir kitas svarbias paslaugas, kurios teikiamos miestuose ar rajonų centruose.

Pasak studijos rengėjų, sprendžiant šiuos iššūkius nepakanka vien infrastruktūrinių sprendimų – būtina orientuotis ir į socialinį teisingumą, gyventojų poreikius bei bendruomenių įtraukimą.

„Ši galimybių studija parodo, kad socialinė atskirtis Lietuvos regionuose reikalauja naujų, inovatyvių sprendimų, o mobilumo sritis yra viena svarbiausių erdvių jiems kurti. Atskirtį gali padėti mažinti socialinių ir technologinių inovacijų mobilumo srityje deriniai. Negalima pamiršti ir žaliosios transformacijos prioritetų. Tad sprendimai tuo pačiu turi prisidėti prie tvaraus mobilumo plėtros“, – teigia Ekspertų komisijos pirmininkė prof. dr. Audronė Telešienė.

Lietuvoje socialinių inovacijų mobilumo srityje tyrimų kol kas itin trūksta. Nors egzistuoja tam tikra kompetencijų bazė aukštojo mokslo institucijose ir yra atlikta pavienių tyrimų bendresnėmis socialinių inovacijų temomis, kompleksinių tarpdisciplininių tyrimų dar nėra. Ši situacija rodo, kad būtina kryptingai stiprinti tyrimų plėtrą, skatinti metodologinių pagrindų kūrimą ir sukurti finansines paskatas, leidžiančias plėtoti ilgalaikius, tarpsektoriniu bendradarbiavimu grįstus tyrimus šioje srityje.

„Itin svarbu pabrėžti skirtingų sektorių bendradarbiavimą kuriant ir diegiant socialines inovacijas. Tai užtikrina, kad mokslinis žinojimas būtų papildomas vietos kontekstų išmanymu bei viešojo ir privataus sektorių atstovų sukaupta praktine patirtimi. Tuo pačiu tarpdisciplininis požiūris leidžia jungti socialinių, technologinių ir aplinkosauginių mokslų perspektyvas. Tuomet sprendimai tampa ne tik technologiškai įmanomi, bet ir socialiai jautrūs bet aplinkosaugine prasme tvarūs, bei pritaikomi realiose vietos bendruomenėse“, – toliau akcentuoja Kauno technologijos universiteto profesorė A. Telešienė

Šalyje jau formuojasi tarpsektorinio bendradarbiavimo praktikos, kurios jungia akademinį, viešąjį, privatųjį ir nevyriausybinį sektorius sprendžiant mobilumo ir socialinės įtraukties iššūkius. Socialinių inovacijų kūrimas mobilumo srityje tampa vis labiau pripažįstama priemone, siekiant mažinti teritorinę atskirtį ir gerinti gyventojų paslaugų pasiekiamumą. Esamos iniciatyvos rodo, kad mokslo institucijų, viešojo administravimo, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų bendri veiksmai leidžia kurti tvaresnius ir labiau į gyventojų poreikius orientuotus sprendimus, o šias bendradarbiavimo praktikas būtina toliau tirti ir plėtoti.

Studijoje įvardytus mokslinius tyrimus regionų stiprinimui bei atskirties mažinimui socialinių inovacijų pagalba pirmiausia įgyvendinti ne per atskirą specialią programą, o per kitas LMT administruojamas konkursinio finansavimo priemones – įskaitant mokslininkų inicijuotus projektus ir reikminius tyrimus.

Šiuo metu yra paskelbtas kvietimas valdžios institucijoms teikti pasiūlymus aktualioms temoms, skirtoms skubiems trumpalaikiams tyrimams. Taip pat LMT kviečia tyrėjus teikti paraiškas reikminių tyrimų projektams ir kitoms LMT administruojamoms konkursinio finansavimo priemonėms, susijusioms su socialinėmis inovacijomis atskirties mažinimui regionuose.

Studija parengta, atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos, Socialinės apsaugos ministerijos ir  Aplinkos ministerijos prašymą.

Galimybių studiją galima rasti čia.

Galimybių studijos ekspertų komisiją sudaro:

Komisijos pirmininkė Audronė Telešienė (Kauno technologijos universitetas), Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas), Boguslavas Gruževskis (Lietuvos socialinių mokslų centras), Vita Juknevičienė (LMT, Vidaus reikalų ministerija), Marius Pakėnas (Susisiekimo ministerija), Ernesta Platūkytė (LMT, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Romas Prakapas (Mykolo Romerio universitetas), Eglė Radišauskienė (Ekonomikos ir inovacijų ministerija), Rita Remeikienė (LMT, Susisiekimo ministerija), Eduardas Spiriajevas (Klaipėdos universitetas).

Atnaujinimo data: 2026-01-08

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių