LMT patirtis UNESCO atvirojo mokslo konferencijoje ir OPUS projekto baigiamajame renginyje Paryžiuje: Lietuvos indėlis į atvirojo mokslo transformaciją Europoje

2025 m. liepos 7–8 d. Paryžiuje vyko UNESCO atvirojo mokslo konferencija, kurioje tarptautinė mokslininkų, ekspertų, sprendimų priėmėjų ir pilietinės visuomenės bendruomenė aptarė pažangą įgyvendinant 2021 m. UNESCO Rekomendaciją dėl atvirojo mokslo. Diskutuota apie duomenų prieinamumą, atvirojo mokslo kaštus, infrastruktūros spragas ir atvirosios prieigos politikų poveikį pasauliniu mastu. Konferencijoje akcentuota, kad atvirasis mokslas turi būti ne tik techninis standartas, bet ir etinė nuostata, grindžiama lygybe, skaidrumu ir įtraukumu. Šis renginys sustiprino OPUS konferencijos teminį aktualumą, parodydamas, kad nacionalinės ir regioninės iniciatyvos kaip OPUS glaudžiai susijusios su globaliais mokslo politikos procesais.

2025 m. liepos 9–10 dienomis Paryžiuje, UNESCO Tarptautiniame švietimo planavimo institute (IIEP), vyko ir baigiamoji Europos Komisijos remiamo projekto „Open and Universal Science“ (OPUS) konferencija. Renginys subūrė daugiau nei 150 atstovų iš tyrimų institucijų, mokslą finansuojančių agentūrų, universitetų ir mokslo politikos formavimo organizacijų, siekiančių bendromis pastangomis keisti mokslininkų vertinimo praktiką Europoje ir už jos ribų.

OPUS projektas buvo skirtas pertvarkyti mokslininkų vertinimą, įtvirtinant atvirojo mokslo principus. Projekto metu sukurta universali vertinimo sistema – OPUS Researcher Assessment Framework (RAF), apimanti nuo mokslinių tyrimų, švietimo iki lyderystės ir mokslo sklaidos.

Tarp išskirtinį dėmesį pelniusių pasisakymų – LMT OPUS projekto koordinatorės Julijos Baniukevič pristatymas. Ji supažindino tarptautinę auditoriją su Lietuvos pilotinės veiklos rezultatais, kurie išsiskyrė tiek apimtimi, tiek įsitraukimo lygiu.

Lietuvos pilotinės veiklos – bendruomenę telkiantis modelis

Kaip pabrėžė J. Baniukevič, Lietuvos pilotinės veiklos parodė, kad ir per santykinai trumpą devynių mėnesių laikotarpį galima pasiekti reikšmingų rezultatų, jei veikiama strategiškai ir pasitelkiant stiprią komandą. Dalyvauti buvo pakviesti 132 mokslo ir inovacijų projektų vadovai, iš kurių 21 tapo atvirojo mokslo mokymų treneriais ir jie vėliau savo komandose apmokė net 211 kolegų. LMT atvirojo mokslo bendruomenės kūrimo procese aktyviai dalyvavo ir OPUS patariamosios grupės narės iš LMT – Gerinta Raguckaitė, dr. Justina Rukšnaitė ir dr. Eglė Celešienė, kurios nuosekliai lydėjo projektą viso proceso metu ir aktyviai įsitraukė į svarstymus apie rodiklių taikymą, tyrėjų mokslinės veiklos vertinimą bei tolimesnių atvirojo mokslo politikos krypčių nustatymą. O pasak projektą nuo pirmųjų dienų globojusios LMT pirmininko pavaduotojos dr. Vaivos Priudokienės, OPUS – ne tik bandomoji iniciatyva, bet ir platforma ilgalaikiams pokyčiams, grindžiamiems tarpsektoriniu bendradarbiavimu, dalijimusi žiniomis ir asmenine lyderyste.

91 proc. mokymų trenerių dalyvavo kontaktiniuose mokymuose, 68 % jų komandų publikacijų tapo atviros prieigos, o 82 proc. dalyvių inicijavo atvirojo mokslo diskusijas savo institucijose. „Užsimezgęs žinių sklaidos tinklas ir mokslininkų bendruomenės entuziazmas atskleidė, kad Lietuva yra pasirengusi tęsti šiuos pokyčius nacionaliniu lygiu“, – sakė J. Baniukevič.

Pilotinės veiklos metu pasirinkti penki indikatoriai – susiję su švietimu, tyrimų rezultatais ir duomenų valdymu – tapo pagrindu tolimesnei analizei ir rekomendacijoms. Tyrėjai ne tik gilino žinias apie atvirąjį mokslą, bet ir tapo šios kultūros ambasadoriais savo institucijose. Ypatingas dėmesys buvo skirtas realiems pokyčiams – pavyzdžiui, parengtos pirmosios rekomendacijos padėti rengti aukštesnės kokybės duomenų valdymo planus (DVP), kurios taps pavyzdžiu ateities projektams.

Konferencijoje – apie struktūrinius pokyčius ir bendradarbiavimą

OPUS konferencijos metu taip pat pristatyti kitų Europos šalių organizacijų rezultatai: Kroatijos, Kipro, Portugalijos universitetų ir Rumunijos mokslo tarybos patirtys. Visi dalyviai pabrėžė, kad sėkmingam pokyčių įgyvendinimui būtini trys komponentai – aiški politika, įtraukus bendradarbiavimas ir ilgalaikis institucinės paramos užtikrinimas.

Diskusijose dalyvavę UNESCO, Science Europe, Eurodoc ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai akcentavo poreikį transformuoti tyrėjų vertinimą iš siaurai kiekybinio (pvz., citatų ar žurnalų įtakos rodiklių) į holistinį, kokybiniais ir vertybiniais kriterijais grįstą modelį.

Lietuvos indėlis į Europos atvirojo mokslo ateitį

OPUS projektas baigiasi 2025 m. rugpjūtį, tačiau jo poveikis toli gražu nesibaigia. Kaip pabrėžė baigiamojoje sesijoje dalyvavę UNESCO ir Europos Komisijos atstovai, sukurtas vertinimo pagrindas, patikrintas realiose organizacijose, taps gairėmis būsimoms iniciatyvoms – tiek nacionalinėms, tiek tarptautinėms.

Lietuvos pilotinės veiklos, kurias koordinavo LMT, pelnė pagyrų už bendruomenės mobilizavimą, orientaciją į praktinius sprendimus bei mokslininkų įgalinimą. Šis modelis įrodo, kad struktūriniai pokyčiai yra įmanomi, jei į jų įgyvendinimą įtraukiami patys tyrėjai – kaip lygiaverčiai kūrėjai, o ne tik reformų objektai.

OPUS projektas įgyvendinamas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Projekto konsorciume dalyvauja 18 organizacijų, aktyviai veikiančių Europos lygmeniu ir atstovaujančių visam atvirojo mokslo komponentų spektrui. Tarp jų yra LMT, kuri vykdo pilotines veiklas, įtraukdama 23 mokslinių tyrimų projektų mokslo vadovus iš 6 mokslo ir studijų institucijų (VU, KTU, LSMU, VDU, GTC ir LAMMC). Šio pilotinių veiklų etapo, vykusio nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., tikslas – koordinuoti ir palaikyti priemones, skirtas tyrėjų vertinimo reformai, pereinant prie modelio, skatinančio aktyviai taikyti įvairias atvirojo mokslo praktikas.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia: https://opusproject.eu/

Kontaktai:

Julija Baniukevič
OPUS projekto koordinatorė

El. p. [email protected]

Atnaujinimo data: 2025-07-21

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių