LMT vizitas JAV: tikimasi atverti naujas galimybes Lietuvos studentams ir tyrėjams plėtojant žinojimo horizontus
2024 m. sausio 4–11 d. Lietuvos mokslo tarybos delegacija (LMT) lankėsi JAV, kur vyko eilė susitikimų su JAV vyriausybinių ir mokslo institucijų atstovais siekiant aptarti galimą Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse. Vašingtone ir Bostone vykę susitikimai buvo itin reikšmingi skatinant abiejų šalių mokslininkus ir institucijas bendradarbiauti, siekiant užtikrinti geresnę mokslinių tyrimų aplinkos kokybę, plėtojant mokslinio pažinimo ribas, informacijos ir žinių mainus bei siūlant transformatyvius mokslinius ir technologinius sprendimus.
„Iš JAV grįžome su dideliu kraičiu rezultatų ir dabar svarbiausias LMT uždavinys – pasitarus su LMT ekspertų komitetais ir mokslo bendruomene įgyvendinti parsivežtus pasiūlymus, rekomendacijas, įžvalgas bei sujungti talentingus abiejų šalių mokslo dalyvius į bendras iniciatyvas“, – sako LMT pirmininkas Gintaras Valinčius. „Susitikimuose su aukščiausiais vyriausybinių organizacijų ir mokslo institucijų pareigūnais akcentavome Lietuvos žmogiškojo potencialo galimybes ir svarbą prisidedant prie globalių iššūkių sprendimo. Be to, tai yra svarbus žingsnis įgyvendinant transatlantinės vienybės siekius, formuojant integralų požiūrį į inovacijų ir technologinės pažangos plėtrą, kuriant naujas tarptautinio pripažinimo galimybes Lietuvos mokslininkams ir tokiu būdu gauti investicijas bei pritraukti talentus į abiejų šalių mokslo bendruomenes“, – akcentavo G. Valinčius.
Bendrų LMT-NSF mokslo programų finansavimo ir mainų galimybės
Vašingtone Lietuvos delegacija susitiko su JAV Nacionalinio Mokslo Fondo (NSF) direktoriumi Sethyraman Panchanathan ir už įvairias mokslo finansavimo programas atsakingais pareigūnais. Ši JAV vyriausybės finansuojama organizacija teikia finansinę paramą universitetams, tyrimų institutams ir mokslininkams, siekdama skatinti aukštą mokslo lygį ir plėtoti naujus mokslinius atradimus ir yra viena pagrindinių organizacijų konkursinių programų būdu remianti mokslo ir technologinę pažangą bei inovacijas Jungtinėse Valstijose. Šio itin produktyvaus susitikimo metu buvo aptarta:
- LMT ir NSF dvišalis bendradarbiavimo susitarimas. LMT pirmininkas išreiškė iniciatyvą apsvarstyti galimybę pasirašyti dvišalio bendradarbiavimo susitarimą, kuris būtų reikšmingas žingsnis vystant partnerystės ryšius tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų mokslo bendruomenių. Pasak G. Valinčiaus, šia iniciatyva taip pat siekiama sustiprinti transatlantinę vienybę, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams ir inovatyviems komponentams, tokiems kaip kvantinės technologijos, dirbtinis intelektas (DI), kibernetinis saugumas. Toks susitarimas ne tik palengvintų idėjų ir informacijos mainus, bet ir padėtų formuoti ir vykdyti bendrus mokslinius projektus, svarbius sprendžiant globalaus masto problemas.
- Dotacijos studentų ir jaunųjų mokslininkų judumui skatinti. LMT pasiūlė apsvarstyti dotacijų priedų programą, kuri leistų LT ir JAV vykdomų MTEP projektų pagrindiniams tyrėjams organizuoti bendras vasaros mokyklas, seminarus, mini simpoziumus. Tai turėtų paskatinti mainus ir naujų idėjų generavimą bei palengvinti studentų mobilumą tarp dalyvaujančių grupių. Šio pasiūlymo rėmuose LMT pristatė Lietuvoje vykdomų priemonių studentams ir jauniesiems tyrėjams paketą: nuo 2005 m. vykdomą Studentų vasaros praktikos programą (ja pasinaudojo jau per 2 700 studentų), finansavimo priemones doktorantams ir postdoktorantams, jaunųjų tyrėjų rėmimo programas. Bendros iniciatyvos su JAV suteiktų unikalią galimybę Lietuvos tyrėjams ir studentams dalyvauti tarptautiniuose tyrimų projektuose, stažuotis garsiose JAV mokslinių tyrimų institucijose, gilinti žinias ir įgūdžius specifinėse mokslo srityse.
- LMT kompetencijų stiprinimas. NSF – viena didžiausių ir svarbiausių mokslo ir inovacijų finansuotojų JAV, kasmet vidutiniškai remianti apie 2 000 mokslo institucijų. Todėl galimybė perimti jos patirtį ir gebėjimus valdant konkursinių programų dotacijų portfelius būtų didelė pagalba stiprinant LMT administracinius gebėjimus pritraukti ir valdyti mokslo investicijas, kurios yra kertiniai veiksniai sėkmingai mokslinių tyrimų plėtrai ir naujų idėjų generavimui Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti NSF pasiūlė keletą formatų, kaip, pavyzdžiui, NSF administracijos ekspertų atvykimą į LMT perduodant gerąją praktiką, surengiant bendrus seminarus, teikiant metodinę pagalbą ir kitas priemones.
NSF direktorius S. Panchanathan palankiai įvertino LMT siūlomas bendradarbiavimo iniciatyvas ir siekį plėtoti Lietuvos partnerystę su JAV mokslo bendruomene. Jis išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad toks bendradarbiavimas ne tik stiprins abiejų šalių mokslo potencialą, bet ir prisidės prie globalių iššūkių sprendimo. NSF direktorius taip pat pasidžiaugė Lietuvos dalyvavimu IMPRESS-U programoje. LMT pernai pasirašė prisijungimo prie daugiašalės tarptautinės iniciatyvos, skirtos kurti atsparią švietimo ir mokslo sistemą Ukrainoje, supratimo memorandumą ir 2024–2025 m. planuoja skirti 400 tūkst. Eur bendriems mokslininkų projektams. Pirmieji paraiškų atrankos vertinimai vyksta jau šiuo metu ir NSF labai palankiai atsiliepė apie aktyvų mūsų šalies mokslininkų įsitraukimą ir norą dalyvauti bendruose moksliniuose projektuose. S. Panchanathan pasiūlė LMT nusistatyti kelias tikslines mokslo sritis, kurios galėtų būti kertinėmis bendradarbiavimo kryptimis. LMT įvardytos kvantinių technologijų, DI, kibernetinio saugumo mokslo kryptys šiuo metu visiškai atitinka tendencijas ir prioritetus, kuriuos akcentuoja bei skatina ir NSF. NSF atstovai taip pat pasidalijo savo įžvalgomis, pasiūlymais dėl galimų bendradarbiavimo būdų ir formatų LMT dominusiais klausimais.
„Džiaugiuosi šio susitikimo rezultatais, kurie ne tik užtikrino bendradarbiavimo su svarbiausius pasaulio mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos pradžią, bet ir sukūrė pagrindą tolimesniam dialogui bei bendrų projektų įgyvendinimui. Šis vizitas atspindi mūsų siekį stiprinti Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialą per partnerystę su viena iš pasaulinės reikšmės organizacijų ir tai neabejotinai atvers naujas galimybes, skatinant mokslinių idėjų sklaidą, jaunųjų tyrėjų mobilumą ir mokslinį bendradarbiavimą“, ̶ po susitikimo su NSF sakė LMT pirmininkas. „Susitikimo metu įvykusios diskusijos parodė, kad bendradarbiavimas tarp LMT ir NSF yra strategiškai vertingas ir yra pagrįstas bendromis vertybėmis bei tikslais mokslo ir inovacijų srityje“, ̶ pabrėžė G. Valinčius.
Lietuvos tyrėjų dalyvavimas NASA programose
Kitas svarbus Lietuvos delegacijos susitikimas vyko NASA pagrindinėje būstinėje Vašingtone su NASA Tarptautinių ir tarpinstitucinių ryšių biuro atstovais. Šio vizito tikslas buvo sužinoti, kaip Lietuvos mokslo bendruomenė galėtų įsitraukti į NASA projektus, o ypač kaip jauni talentai galėtų gauti vertingą patirtį, stažuodamiesi ir dirbdami vienoje iš prestižiškiausių pasaulio kosmoso agentūrų. Lietuva NASA studentų stažuočių programoje dalyvauja nuo 2014 m., kuomet buvo pasirašytas susitarimas tarp NASA ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA). Šio susitarimu pagrindu 2015–2019 m. į NASA stažuotis buvo išvykę 25 Lietuvos studentai. Vėliau šios stažuotės nutrūko ir 2022 m. gruodžio m. reorganizavus MITA, LMT perėmė šios priemonės valdymą.
Susitikimo NASA metu LMT išsakė savo lūkesčius atnaujinti Lietuvos studentų, jaunųjų tyrėjų stažuotes ir šis siekis buvo įvertintas labai palankiai. Sutarta, kad jau šiais metais (planuojama rudenį) atrankos būdu į NASA stažuotis po ilgesnės pertraukos galės išvykti pirmieji Lietuvos studentai. Tikslios dalyvavimo atrankoje ir finansavimo sąlygos bus suderintos artimiausiu metu, LMT savo biudžete šiais metais yra numačiusi skirti apie 1 00 000 Eur tokių stažuočių finansavimui.
Kent Bress, NASA Aeronautikos ir tarpinstitucinės paramos biuro direktorius, itin šiltai sutiko Lietuvos delegaciją ir pritarė išreikštiems siekiams prisidėti prie NASA programų ir bendradarbiavimo plėtojimo tarp abiejų šalių mokslininkų bei studentų. NASA atstovai taip pat supažindino ir su kitomis priemonėmis, skirtoms ankstyvosios karjeros tyrėjams.
„Europos Horizontas“ programa – plotmė partnerystėms su JAV mokslininkais
Dar vienas vertingas susitikimas vyko su ES atstovybės Vašingtone atstovu mokslui ir inovacijoms Florent Bernard. LMT pirmininkas atstovą supažindino su Lietuvos dalyvavimu „Europos Horizontas“ (EH) programoje, pristatė pagrindinius rodiklius. Lietuvos sėkmės rodiklis per 3 programos EH metus išaugo beveik 8 procentiniais punktais lyginant su H2020 (7 metų laikotarpis) nuo 13 iki 20,72 proc. Nepaisant mažesnio tinkamų finansuoti paraiškų skaičiaus, bendras dalyvavimas ir pasirašytos dotacijos LT per šį laikotarpį jau viršijo H2020, o grynasis ES įnašas siekė 99,72 mln. eurų ir viršijo H2020 5,1 mln. eurų (H2020 Grynasis ES įnašas. – 94,63 mln. Eur). Didelę įtaką LT sėkmingam EH dalyvavimui turi sustiprintas LMT Nacionalinių atstovų tinklas (NCP) bei LMT LINO biuras Briuselyje, teikiantys konsultacinę paramą, skaitydami paraiškas, organizuodami seminarus, informacinius renginius Lietuvos pareiškėjams dėl dalyvavimo EH programoje. Šiuo metu EH įgyvendinama 11 bendrų Lietuvos ir JAV mokslinių grupių projektų, ES skiria 157,9 mln. Eur (JAV skiriama 48,25 mln. Eur, LT – 5,55 Eur.).
Florent Bernard pažymėjo, kad EH yra atvira JAV dalyviams, kurie gali prisidėti savo lėšomis. Tam tikrais atvejais ir sąlygomis JAV dalyviai gali gauti finansavimą tiesiogiai iš Europos Komisijos. Nepriklausomai nuo situacijos, JAV mokslo bendruomenė gali naudotis geriausių Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų grupių paslaugomis. Savo lėšomis prisidedantiems JAV dalyviams dalyvauti EH paprasta ̶ jie gali pasinaudoti asocijuoto partnerio statusu, dėl kurio jiems nereikia pasirašyti dotacijos sutarties su Europos Komisija.
Susitikimo metu buvo aptarti ir EH ramsčiai (angl. pillar) bei galimos LT ir JAV sąsajos dalyvaujant juose : I-asis „Pažangus mokslas“, II-asis „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir III-asis „Inovatyvioji Europa“. Kiekvienam ramsčiui yra skirta visa eilė finansinių priemonių, kuriuose suteikiamos įvairios galimybės skirtingų pakopų studentams, tyrėjams, mokslo verslo įmonėms, startuoliams dirbti kartu ir spręsti ambicingas mokslinių tyrimų problemas, gauti paramą pažangių mokslinių tyrimų, ankstyvosios stadijos ateities ir giliųjų technologijų kūrimui.
ES atstovas pabrėžė ir privataus sektoriaus pritraukimo į mokslinių tyrimų lauką svarbą. Tai svarbus tikslas vieningos ekosistemos kūrimui jungiant akademinės bendruomenės ir privačių iniciatyvų tiltus. F. Bernard taip pat suteikė naudingos informacijos apie kitas galimybes ir priemones, kurias JAV vykdo atskiri universitetai, mokslo institucijos. Kaip, pavyzdžiui, kasmetinė Masačusetso technologijos instituto (MIT) Europos karjeros mugė (ECF), kurios misija – užmegzti ryšius tarp aukščiausio lygio JAV studentų ir jaunų specialistų bei Europos įmonių, universitetų ir ne pelno organizacijų, informuoti apie karjeros galimybes Europoje.
Bendrų Lietuvos-JAV projektų vystymas kvantinių technologijų srityje
Visa eilė susitikimų vyko Bostone įsikūrusiame Masačusetso technologijos institute (MIT). LMT pirmininkas kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais prof. Gediminu Juzeliūnu, prof. Mantu Šimėnu ir Fizinių ir technologijos mokslų instituto (FTMC) mokslininku dr. Juliumi Janušoniu susitikimo su MIT Mokslo dekane Nergis Mavalvala metu pristatė viziją dėl bendrų Lietuvos ir MIT Kvantinių technologijų centro veiklų, aptarė galimus veiksmus šios vizijos įgyvendinimui.
Susitikime su Nobelio fizikos premijos laureatu MIT profesoriumi Wolfgang Ketterle ir instituto kvantinės fizikos mokslininkais buvo pasidalyta nuomonėmis dėl galimo bendro centro steigimo. Pabrėžta, kad planuojant tokio centro steigimą pirmiausia reikalinga iniciatyva iš abiejų šalių mokslininkų, kuri vėliau būtų pristatyta sprendimus priimančioms pusėms.
Mokslo sričių tarpdiscipliniškumas – kompleksinių iššūkių sprendimo komponentas
MIT taip pat vyko susitikimai su mokslininkais aptariant galimą lietuvių įsitraukimą į šio instituto vykdomas tarptautines programas. Kaip galimas bendradarbiavimo formatas buvo aptarta MISTI Lietuva programos plėtra. Praėjusią vasarą sėkmingai startavo bandomasis projektas MISTI Lietuva, kurio metu 12 MIT studentų atliko praktiką Lietuvos startuoliuose. Diskusijų su prof. Elizabeth Wood ir Ekaterina Zabrovsky metu buvo aptarta, kaip būtų galima pasinaudoti platesniu MISTI programos spektru, kurios suteiktų abiejų šalių tyrėjams dalytis gerąja praktika, skleisti savo žinias ne tik mokslo bendruomenėms, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos vyresniųjų klasių gimnazistams („SEED“ dotacijos, pasaulinės mokomosios laboratorijos ir kt.).
Susitikime su MIT profesoriumi Bruce Tidor ir Adriana Ramirez svarstyti klausimai apie galimą bendradarbiavimą fizikos (lazerių fizika), gyvybės mokslų (sintetinė biologija) ir meno (dizaino) mokslinių tyrimų srityse. Įvairių mokslo krypčių tarpdiscipliniškumas šiuo metu ypač pabrėžiamas kaip reikšmingas komponentas sprendžiant kompleksinius iššūkius, kaip, pavyzdžiui, klimato kaita, sveikatos gerinimas, tvari aplinka ir kt.
Su MIT profesoriumi Vladimir Bulovic ir Tobias Putrih buvo aptartos perspektyvos remti meno (dizaino) tyrimus, meną kaip mokslo tyrimų katalizatorių, mokslo komunikavimą ir populiarinimą. Aptarta galimybė bendradarbiauti tarp MIT.nano ir Lietuvos, įskaitant galimą bendrą rezidentūrą lietuviams tyrėjams.
Bostone G. Valinčius taip pat susitiko su Lietuvos garbės konsulu Masačiusetso valstijoje prof. Teo Forcht-Dagi, kuris, pats būdamas garsus mokslininkas, Lietuvos mokslo pažangas vertina tarptautiniu lygmeniu ir pažadėjo visokeriopą pagalbą vystant Lietuvos ir JAV mokslo, švietimo ir inovacijų plėtrą per tarptautinį bendradarbiavimą.
LMT dėkoja
Susitikimų JAV gausa vyko bendrų LMT, Lietuvos Respublikos ambasados JAV, Lietuvos mokslininkų pastangų dėka. LMT reiškia didelę padėką J. E. ambasadorei Audrai Plepytei, pirmajai sekretorei Jūratei Usevičiūtei už visas pastangas ir pagalbą organizuojant susitikimus su NSF, NASA, ES atstovybe bei plėtojant Lietuvos ir JAV akademinius ryšius. Dėkojame VU profesoriui Gediminui Juzeliūnui už suorganizuotus susitikimus su MIT Mokslo dekane ir kvantinės fizikos mokslininkų komanda. Menininkui, pedagogui, tyrėjui, tarpdisciplininės tyrimų praktikos įkūrėjui MIT profesoriui Gediminui Urbonui dėkojame už atvertas duris ir susitikimus su MIT mokslininkais, kurių geranoriškumas ir domėjimasis mokslo iniciatyvomis Lietuvoje, tikimės, duos gražių rezultatų.
Komunikacijos ir veiklos organizavimo skyriaus
vedėja Rasa Karalienė
Tel. +370 670 82641
El. p. rasa.karaliene@lmt.lt
Atnaujinimo data: 2024-01-23
Taip pat skaitykite:
Kviečiame registruotis į duomenų vadybininkų mokymų programą
Paskelbti naujų COST veiklų susitarimo memorandumai – kviečiame teikti paraiškas iki liepos 2 d.
Paskelbtas XII kvietimas teikti paraiškas reikminių tyrimų projektams įgyvendinti