Lyčių lygybės pažanga ES – lėta, Lietuva žemiau ES vidurkio

Visiškos lyčių lygybės Europos Sąjungoje gali tekti laukti dar apie 50 metų, rodo 2025 m. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaita. Bendrai 2025 m. ES lyčių lygybės indeksas siekia 63,4 balo (iš 100 galimų).

Sprendimų priėmimas – silpniausia, bet sparčiausiai auganti sritis

Vertinant ES indeksą, pastebėta, kad nors moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus sritis vertinama prasčiausiai, būtent joje pastaraisiais metais fiksuotas didžiausias teigiamas pokytis. Pažanga taip pat matoma finansų ir darbo srityse.

Sveikata ir finansai – geriausiai vertinamos sritys

Aukščiausią indekso įvertinimą pasiekė sveikatos sritis – 86,2 balo. Antroje vietoje liko finansų sritis su 73,9 balo (iš 100 galimų). Ji apima moterų ir vyrų pajamas iš darbo bei bendrą disponuojamų pajamų lygį, įskaitant pensijas, socialines išmokas, investicijas ir kitus pajamų šaltinius, taip pat skurdo riziką ir pajamų pasiskirstymą tarp moterų ir vyrų.

Darbas ir išsilavinimas – aukštas išsilavinimas neužtikrina lygių galimybių

EIGE duomenys taip pat rodo, kad pastaraisiais metais mažėja pajamų skirtumas tarp partnerių, tačiau visiška lygybė pajamų ir pensijų srityse dar nepasiekta. Skirtumai yra didesni tarp žemesnio išsilavinimo asmenų ir porų, turinčių vaikų, grupėse.

Darbo sritis yra trečioje vietoje su 69,3 balo (iš 100 galimų). Joje analizuojamas dalyvavimas užimtume ir darbo trukmė, atsižvelgiant į ne viso darbo laiko paplitimą, taip pat lyčių segregacija sektoriuose, darbo lankstumas ir karjeros perspektyvos. Su darbu tampriai susijusi sritis išsilavinimas, kuris vis dar labai susijęs su lyčių segregacija.

Daug daugiau jaunų moterų nei vyrų baigia aukštąjį mokslą, tačiau kadangi jos dažniau renkasi tradiciškai feminizuotas studijų disciplinas, jų akademinė sėkmė nesuteikia tokių pačių galimybių darbo rinkoje. Tai atsispindi ir darbo rinkoje – vadovaujančiose pozicijose moterų dalis išlieka mažesnė, taip pat neužtikrinamas vienodas užmokestis ar lygiavertės pensijos. Moterys vis dar gerokai daugiau laiko nei vyrai skiria neapmokamai globai ir namų ruošai, todėl joms lieka mažiau laiko socialinei veiklai ir poilsiui.

Lyčių lygybės pažanga ES – Lietuva tarp tolstančio atotrūkio šalių

EIGE šalys skirstomos į grupes pagal lyčių lygybės pažangos tempą. Valstybės, viršijančios ES vidurkį, priskiriamos vadinamajai artėjančios pažangos grupei (angl. upward convergence). Lietuva yra vis dar priskiriama šalių grupei, kuri įvardijama kaip tolstančio atotrūkio (angl. upward divergence). Tai reiškia, kad tokios šalys palaipsniui gerinasavo rezultatus, tačiau ES vidurkis gerėja sparčiau. Šioje grupėje Lietuva yra su tokiomis šalimis, kaip Belgija, Bulgarija, Čekija,Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija ir kt.

Lietuvos rezultatai – pažanga sprendimų priėmimo ir finansų srityse

Lietuva EIGE Lyčių lygybės indekse 2025 m. surinko 60,9 balo iš 100 ir užėmė 14-ą vietą ES. Nuo 2015 m. Lyčių lygybės indeksas Lietuvoje padidėjo 9,2 balo. Lietuva pagerino savo indekso rezultatą daugiausia dėl pažangos moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus ir finansų srityse. Finansų srityje gerą rezultatą lemia aukšti rodikliai: finansiniai ištekliai – 85,8 balo (5 vieta ES), ekonominė padėtis – 78,1 balo (10 vieta ES).

Sveikata, sprendimų priėmimas ir darbo rinka – didžiausi iššūkiai Lietuvoje

Sveikatos sritis yra ta, kurioje Lietuva susiduria su didžiausiu lyčių lygybės gerinimo poreikiu – šioje srityje šalis užima 24-ą vietą ir surinko 79,8 balo. Žemesnes pozicijas lemia nepalankūs sveikatos būklės ir sveikatos elgsenos rodikliai. Kartu pažymėtina, kad sprendimų priėmimo (galios) sritis išlieka silpniausia, pasižyminti žemiausiu įvertinimu tarp visų sričių. Moterų dalis sprendimų priėmimo pozicijose Lietuvoje išlieka nepakankama – tiek vadovaujančiose pareigose, tiek Parlamento, regionų tarybų ir įmonių valdybų sudėtyje jos sudaro apie trečdalį.

Fiksuojama, kad moterų užimtumas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES. Nepaisant to, Lietuvoje tik viena iš penkių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialisčių yra moteris. Šis rodiklis nuo 2015 m. sumažėjo 3 procentiniais punktais. Lietuvoje keturios iš penkių absolvenčių socialinių, humanitarinių mokslų ir menų srityse yra moterys. Tiesa, moterys apskritai dažniau nei vyrai įgyja aukštąjį išsilavinimą, ypač 30–34 metų amžiaus grupėje.

Buitinių darbų našta Lietuvoje ir toliau daugiausia tenka moterims – jos kasdien namų ruoša užsiima gerokai dažniau nei vyrai. Šis lyčių skirtumas yra panašus tiek porose su vaikais, tiek be jų, tačiau ryškesnis vyresnio amžiaus grupėse. Moterys taip pat dažniau nei vyrai daugiau kaip penkias valandas per dieną skiria vaikų iki 11 metų priežiūrai.

EIGE duomenys rodo, kad nors Lietuva daro pažangą kai kuriose srityse, ypač finansų ir sprendimų priėmimo, lyčių lygybės atotrūkis sveikatos, darbo rinkos ir neapmokamo darbo srityse išlieka reikšmingas. Tai išlieka vienu svarbiausių iššūkių formuojant lygių galimybių politiką šalyje.

Daugiau informacijos

Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupės 
Programų koordinatorė
Jovita Žėkaitė-Maconko
Tel +370 647 87 365
El. p. [email protected]

Atnaujinimo data: 2026-01-06

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių