Mokslo, teisės ir verslo ekspertai aptarė dirbtinio intelekto vaidmenį inovacijų kūrime

Dirbtinis intelektas šiandien dalyvauja visuose inovacijos kūrimo etapuose – nuo idėjos generavimo iki bandymų, testavimo ir optimizavimo. Ar jis gali pakeisti išradėją?  Apie tai 2025 m. spalio 29 d. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ir Valstybinio patektų biuro organizuotame renginyje „Dirbtinis intelektas išradimuose: nuo mokslo atradimų iki komercinimo“ diskutavo mokslo, teisės ir verslo ekspertai. Jie kvietė pažvelgti į DI ne tik kaip į kūrybos įrankį, bet ir kaip į teisinį bei komercinį iššūkį.

DI – kūrybos partneris, ne pakaitalas

Valstybinio patentų biuro direktorė Vita Kiriliauskaitė savo pranešime pabrėžė, kad DI jau šiandien tampa svarbiu išradimų kūrimo įrankiu – jis stiprina žmogaus kūrybiškumą, bet jo nepakeičia. 2016–2022 m. DI srities patentų paraiškų skaičius pasaulyje išaugo net 718 proc., todėl vis svarbiau reikės gebėti atskirti tikrąją vertę kuriančius išradimus ir kurti etinius bei teisinius pagrindus, kad DI taptų inovacijų partneriu, o ne rizika.

KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo vadovė Greta Žėkienė pasidalijo universiteto patirtimi ir pabrėžė, kad DI turėtų būti vertinamas kaip kūrybos asistentas, o ne pakaitalas. Ji akcentavo atsakingo naudojimo, tinkamų vidaus politikų kūrimo ir gebėjimo efektyviai integruoti DI sprendimus svarbą.

Teisiniai patentavimo aspektai

Europos patentinės patikėtinės Jurga Petniūnaitė ir Elena Armalytė iš „AAA Law“ apžvelgė DI vaidmenį išradimų kūrime iš teisinės pusės. Jos aptarė garsųjį DABUS bylos atvejį, parodžiusį, kad DI kol kas negali būti pripažintas išradėju – išradėju vis dar laikomas žmogus – ir patarė, kaip nuo idėjos iki patento gavimo išvengti inovatoriams dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Praktinius patentavimo aspektus dirbant su aukštosiomis technologijomis pristatė „Sentante“ bendraįkūrėjas dr. Evaldas Kalvaitis, o „Sorainen“ teisininkas Marijus Dingilevskis aptarė DI išradimų tipus bei licencijų reikšmę komercializavimo procese.

Raminta Matulytė pristatė pagrindinius Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto principus ir pateikė patarimų, kaip kurti DI sprendimus, atitinkančius naująjį reguliavimą. Dovydas Gudžiūnas aptarė kaip komercializuoti su DI susijusias sveikatos technologijas, atsižvelgiant į jiems taikomus reguliacinius aspektus bei kodėl svarbu juos teisingai klasifikuoti.

Ateities išradėjas – žmogus su DI pagalba

Diskusijoje „Ateities išradėjas DI amžiuje“ ekspertai sutarė: dirbtinis intelektas dar nepakeitė kūrėjo, tačiau tampa itin galingu įrankiu, spartinančiu mokslo pažangą. Inovatoriai, kurie išmoks DI naudoti strategiškai ir atsakingai, taps naujosios kūrybos ir technologijų eros lyderiais.

Šis renginys – tai Inomentorystės programos, padedančios stiprinti kompetencijas, reikalingas norint MTEP rezultatus paversti sėkmingais inovacijų produktais, dalis.

Daugiau informacijos apie programą galima rasti čia.

Atnaujinimo data: 2025-11-04

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių