„Northern Prospects“: Kodėl Europos dvejopo naudojimo iššūkis susijęs su ryšiais, o ne su technologijomis
Gegužės 7 d. LINO biuras kartu su kolegomis iš Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos, Briuselyje surengė konferenciją „Northern Prospects: Bridging Industry and Academia for Dual-Use“. Į renginį susirinkę politikos formuotojai, mokslininkai, inovacijų finansuotojai ir verslo atstovai diskutavo apie tai, kaip stiprinti Europos dvejopo naudojimo inovacijų ekosistemą.
Pagrindinė konferencijos žinutė buvo aiški: Europa jau turi reikalingas žinias, kompetencijas ir technologinį potencialą. Didžiausias iššūkis šiandien – ne technologijų stoka, o gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo, viešojo sektoriaus ir galutinių naudotojų.
Konferencijoje Šiaurės ir Baltijos regionas išskirtas kaip palanki erdvė naujiems dvejopo naudojimo bendradarbiavimo modeliams išbandyti. Mažos, gerai susietos sistemos, didelis pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir ilgametės tarpsektorinio bendradarbiavimo tradicijos leidžia šiam regionui judėti greičiau nei didesnėms, labiau suskaidytoms ekosistemoms.
Dvejopo naudojimo technologijos: kontekstas, o ne kategorija
Per keletą sesijų pranešėjai atmetė griežtus „dvejopo naudojimo“ apibrėžimus. Tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, fotonika, pažangiosios medžiagos, energetikos sistemos ir skaitmeninė infrastruktūra savaime nėra nei civilinės, nei karinės; jų reikšmė priklauso nuo konkretaus taikymo konteksto, naudotojų poreikių ir aplinkybių. Bandymas per anksti priskirti technologijoms tam tikrą kategoriją, ypač esant žemam technologijų parengties lygiui, kelia pavojų, kad bus varžomi moksliniai tyrimai ir slopinamas bendradarbiavimas.
Europos Komisijos požiūriu lankstumas tapo privalumu, o ne trūkumu. Tiek Europos inovacijų taryba (EIC), tiek Europos gynybos fondas (EDF) dabar remiasi kontekstiniais, konkrečioms programoms pritaikytais metodais, teikdami pirmenybę patekimo į rinką potencialui ir diegimo būdams, o ne teisinei klasifikacijai. Tikslas – lankstumas ir gebėjimas greitai reaguoti į poreikius, o ne griežtas technologijų skirstymas į kategorijas.
Nuo mokslinių tyrimų iki diegimo: kur Europa susiduria su sunkumais
Nors Europa kuria stiprią mokslą ir perspektyvias inovacijas, pernelyg daug sprendimų įstrigo tarp prototipo ir diegimo etapų. Diskusijų grupės, skirtos praktiniam bendradarbiavimui, pabrėžė žinomas kliūtis: fragmentuotą finansavimą, trumpus projektų ciklus, įgūdžių praradimą tarp dotacijų, neskaidrius viešųjų pirkimų procesus ir ribotą prieigą prie realių veiklos aplinkų.
Viena iš dažniausiai kartojamų temų buvo įtampa tarp mokslinio tikslumo ir operatyvinio skubumo. Gynybos ir saugumo srities vartotojams sprendimai dažnai reikalingi per kelis mėnesius, o ne metus. Vis dėlto pranešėjai aiškiai pabrėžė, kad greitis neturi būti pasiekiamas aukojant kokybę. Priešingai, griežti metodai turi būti integruojami arčiau praktinio taikymo, užtikrinant nuolatinį grįžtamąjį ryšį tarp tyrėjų ir galutinių vartotojų. Ilgalaikės investicijos į žmones, doktorantūros studijas ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą išlieka esminės – be jų greitas reagavimas yra neįmanomas.
Bandymų platformos kaip trūkstama Europos infrastruktūra
Viena iš ryškiausių konferencijos žinučių buvo susijusi su bandymų platformų (angl. testbeds) vaidmeniu. Jos apibūdintos kaip aplinka, kurioje technologijos gali būti testuojamos realiomis sąlygomis, greitai tobulinamos ir pelnyti būsimų naudotojų pasitikėjimą.
Diskusijose pabrėžta, kad pagrindinės kliūtys dažnai nėra techninės. Reikšmingesniais iššūkiais išlieka teisinis neapibrėžtumas, prieiga prie duomenų, viešųjų pirkimų procedūros ir institucinis rizikos vengimas.
Ryšys yra pajėgumas
Konferencija baigėsi aiškia išvada: Europai netrūksta idėjų, talentų ar net finansavimo. Kitas žingsnis Europai – toliau stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, didinti nacionalinių sistemų sąveiką ir kurti aplinką, palankią dvejopo naudojimo inovacijoms. Dvejopo naudojimo inovacijos pirmiausia reiškia ne ribų nustatymą, o ryšių kūrimą – tarp akademinės bendruomenės ir pramonės, tarp inovacijų kūrėjų ir galutinių naudotojų, tarp ilgalaikių mokslinių žinių ir neatidėliotinų saugumo poreikių.
Atnaujinimo data: 2026-06-03
Taip pat skaitykite:
Mokslo balsas LOGIN 2026: nuo dezinformacijos iki medicinos inovacijų
Lietuva ir Italija stiprina mokslinį bendradarbiavimą žemės ūkio ir bioekonomikos srityse
LMT pristato rekomendacijas dėl tarptautiškumo stiprinimo
Į Lietuvą atvyksta Kanados aukštųjų mokyklų delegacija: vizitas prasidės Lietuvos mokslo taryboje