OPUS projektas: pažangūs žingsniai atvirojo mokslo kultūros Lietuvoje link
2025 m. balandžio 8–10 d. Nikosijoje, Kipre, vyko OPUS (angl. Open and Universal Science) projekto tarpusavio mokymosi (angl. Mutual Learning) ir bendradarbiavimo partnerių renginys. Jame susirinko atvirosios mokslo politikos formuotojai, tyrėjai ir Europos mokslo institucijų atstovai, siekiantys stiprinti bendradarbiavimą ir dalintis gerosiomis praktikomis. Renginį organizavo Kipro universitetas kartu su YERUN tinklu ir OPUS konsorciumu. Lietuvos mokslo taryba (LMT) yra viena iš OPUS konsorciumo pilotinių institucijų.
Praktinės įžvalgos iš mokymų „Open Science in Industry“
Renginio metu vyko praktinis seminaras Open Science in Industry, kuriame buvo nagrinėjami sėkmingi atvirosios mokslo ir inovacijų bendradarbiavimo tarp akademijos ir verslo pavyzdžiai. Dalyviai analizavo, kaip atvirasis mokslas gali skatinti inovacijas, kurti naujas partnerystes, ir kaip suderinti atvirumą su intelektinės nuosavybės apsauga.
Pagrindinės temos:
- Atvirojo mokslo vertė industrijai – atvejai iš „AstraZeneca“, CERN ir startuolių. BrainZell, parodė, kad atvirasis mokslas gali paspartinti mokslinių idėjų pavertimą realiomis paslaugomis ir produktais.
- Intelektinės nuosavybės apsauga – akcentuota būtinybė aiškiai reglamentuoti bendradarbiavimo sąlygas, išlaikant pusiausvyrą tarp skaidrumo ir komercinio potencialo.
- Tvarūs viešojo ir privataus sektoriaus ryšiai – CERN atstovas João Fernandes pabrėžė ilgalaikių partnerysčių vertę, kuri reikalauja kultūrinio supratimo apie skirtingus darbo tempus bei tikslus.
Lietuvos indėlis šiame seminare buvo labai ryškus – šeštadalį visų dalyvių sudarė Lietuvos OPUS projekto mokslininkai ir tyrėjai, kurie aktyviai įsitraukė į diskusijas.
Pamokos iš tarptautinio mokymosi
Tarpusavio mokymosi sesijos metu dalyviai identifikavo svarbiausius iššūkius bei potencialą tolimesnei pažangai:
- Tyrėjų vertinimo sistemos tobulinimas (RAF) – siūloma diegti lankstesnį ir moduliniu principu grįstą modelį, pritaikomą skirtingose institucijose.
- Atvirumo ir paskatų balansas – akcentuota, jog be aiškių karjeros paskatų, tyrėjų motyvacija dalyvauti atvirojo mokslo veiklose gali sumažėti.
- Piliečių mokslas ir viešas įsitraukimas – pabrėžta būtinybė plėtoti šias sritis, užtikrinant duomenų prieinamumą ir sprendimų skaidrumą.
Sisteminės inovacijos ir mokymosi kultūra
Viena ryškiausių OPUS Lietuvoje iniciatyvų – „Atvirojo mokslo ambasadorių“ programos kūrimas, kuri startuos projektui pasibaigus. Šia iniciatyva siekiama įtvirtinti atvirojo mokslo lyderystę instituciniu lygmeniu, kad sprendimų priėmėjų, mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimas taptų nuolatinis procesas, o ne laikinas projektas.
Ateities kryptys
OPUS projektas Lietuvoje tampa stipriu impulsu įtvirtinti atvirojo mokslo principus ne tik institucinėse praktikose, bet ir nacionalinėje mokslo kultūroje. Įgyvendintos veiklos, partnerių įvertinimai, aktyvus Lietuvos tyrėjų dalyvavimas bei inovatyvios iniciatyvos rodo, kad Lietuva pasirengusi ilgalaikiam sisteminiam pokyčiui. Sėkmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, aiškūs rodikliai bei įtraukus mokymosi modelis kuria tvirtą pagrindą tolimesniems žingsniams.
LMT, kaip viena iš OPUS projekto pilotinių institucijų, prie iniciatyvos prisijungė nuo pat jos pradžios ir aktyviai prisideda prie projekto įgyvendinimo. Lietuvos pilotas išsiskiria stipriu rezultatyvumu – jame dalyvauja 23 projektų vadovai iš šešių mokslo institucijų. LMT veiklos orientuotos į tris pagrindines kryptis: mokslinius tyrimus, mokslo švietimą bei tyrimų rezultatų sklaidą. Nacionalinės OPUS grupės veiklą LMT koordinuoja Julija Baniukevič.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.
Atnaujinimo data: 2025-04-22
Taip pat skaitykite:
Mokslo balsas LOGIN 2026: nuo dezinformacijos iki medicinos inovacijų
Lietuva ir Italija stiprina mokslinį bendradarbiavimą žemės ūkio ir bioekonomikos srityse