„Science and Technology in Society“ (STS) forume Kyote aptartos dirbtinio intelekto taikymo galimybės švietimo, sveikatos bei mokslo srityse
Spalio 1-3 d. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, Kyoto, Japonijoje, dalyvavo „Science and Technology in Society“ (STS) forume. Šio forumo tikslas – suteikti platformą pasaulio lyderiams formuojantiems politiką, akademinių tyrimų ir pramonės srityse aptarti mokslo ir technologijų klausimus svarbius žmonijos ateičiai. Mokslo ir technologijų srities lyderiai, Nobelio premijų laureatai, politikos formavimo, verslo ir žiniasklaidos atstovai iš daugiau nei 80 šalių diskutavo dirbtinio intelekto, klimato kaitos, biologinės įvairovės, maisto bei gėlo vandens užtikrinimo klausimais.
Dirbtinio intelekto technologijos buvo pagrindinė šių metų forumo ašis. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida savo sveikinimo kalboje atkreipė dėmesį, kad dirbtinio intelekto klausimai buvo įtraukti į Hiroshimoje vykusio G7 darbotvarkę, kuriame buvo konstatuota, kad vienas iš pagrindinių, globalių uždavinių yra visuomenės pasitikėjimą turinčios dirbtinio intelekto technologijų plėtra ir taikymas. Pasak Fumio Kishida, dirbtinio intelekto technologijos turi savo šviesiąsias ir tamsiąsias puses. Viena vertus tai pažangios galimybės, technologijų plėtra, spartesnis visuomenės vystymasis. Tačiau nerimą kelia dirbtinio intelekto naudojimas intelektinės nuosavybės piktnaudžiavimo, nedemokratinio režimo veiksmams, terorizmo ir kitais tikslais. Forume pabrėžta, kad dirbtinis intelektas sudaro galimybes mokslo ir technologijų vystymuisi, įdedant pastangas bei imantis priemonių, kritiškai įvertinant technologijų poveikį visuomenei ir užtikrinant, kad jos vystymasis pirmiausia bus nukreiptas visuomenes gerovei. Dirbtinio intelekto algoritmai turi didžiulį potencialą kuriant pažangiausias sveikatos priežiūros sistemas, metodus kuriais užtikrinama ankstyvoji diagnostika, parenkami optimaliausi individualizuoti ir turintys patį didžiausią poveikį gydymo metodai.
Dr. G. Valinčius dalyvavo įvairiose diskusijose ir sesijose aptariant įvairius žmogiškojo mokslinio potencialo plėtros ir vystymosi klausimus, sprendžiant svarbiausias problemas tarp kurių netolygus šalių ir regionų vystymasis, ne vienodos regionų galimybės, pasinaudoti pačiais naujausias mokslo ir technologijų pasiekimais. Susitikimuose su konferencijos dalyviais, taip pat ir su Marc Schiltz, Liuksemburgo nacionalinio tyrimų fondo generaliniu sekretoriumi ir „Science Europe“ prezidentu, pirmininkas diskutavo klausimais, susijusiais su dirbtinio intelekto technologijų panaudojimu finansuojančių organizacijų veikloje, galimybes panaudoti dirbtinį intelektą ekspertinių veiklų optimizavimui bei vertinant perspektyviausius mokslo projektus į kuriuos investuojamos valstybės lėšos.
Tiek konferencijos plenariniuose pranešimuose, tiek darbo grupėse, kuriuose dalyvavo dr. G. Valinčius, buvo plačiai diskutuojamas dirbtinio intelekto panaudojimas švietimo procesuose. Pasak dr. G. Valinčiaus: „Dirbtinio intelekto taikymas atveria iki šiol neregėtas galimybes suteikti pačius kokybiškiausius individualizuotus ir labai geriausias švietimo metodikas, kurios iki šiol buvo prieinamos tik labai elitinėse mokyklose. Tiek bendrojo ugdymo, tiek auštojo mokslo metodų vystymasis, integruojant dirbtinio intelekto technologijas, užtikrintų kokybišką išsilavinimą kiekvienam žmogui, sukuriant ir taikant individualizuotą mokymo procesą. Tokiu būdu galima sukurti galimybes labai skirtingo pasirengimo lygio asmenims, įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą, užtikrinantį jų asmeninę gerovę ir maksimizuojant jų indelį į visuomenės gerovės kūrimą“.
Vokietijos mokslinių tyrimų fondo (DFG) organizuotoje finansuojančių organizacijų vadovų sesijoje buvo diskutuota, kaip mokslo tarybos galėtų efektyviau užtikrinti talentų judėjimą pasaulyje, siekiant išvengti protų nutekėjimo problemų ypač aktualių žemesnės ekonominės gerovės šalyse. Siekiant tarptautinio bendradarbiavimo finansuojančių organizacijų lygiu pateiktas siūlymas finansuoti bendrus trišalius ir daugiašalius tarptautinius projektus, kuriose tyrėjai galėtų kooperuotis ir koncentruotis bendram problemų ar globalių iššūkių sprendimams rasti.
Buvo konstatuota, kad kintančiame technologijų kontekste svarbu, kad finansavimo organizacijos dalintųsi žiniomis ir reaguotų į besiformuojančias technologijas per horizontalų koordinavimą, ypač atsižvelgiant į naujų tyrėjų kartą bei talentų mobilumo kontekstą. Talentingiems asmenims suteikti galimybę naudotis pažangiausia tyrimų aplinka bei infrastruktūra, dalyvaujant tarptautiniuose konkursuose – yra vienas iš pagrindinių veiksnių plėtojant žmogiškuosius išteklius moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Studentų, tyrėjų ir profesionalų mainai bei vizitai į užsienio forumus, pritraukiančius didžiuosius žmonijos protus, yra efektyvus būdas plėsti jų mokslinį akiratį ir įgyti naujų mokslinių idėjų. Talentingų žmonių mobilumas prisideda prie globalių žinių tinklo formavimo ir yra gyvybiškai svarbus skatinant teigiamų pokyčių plėtrą visame pasaulyje.
Atnaujinimo data: 2023-10-13
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos
„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių