Studentų tyrimų vasaros praktika: skaidomų organinių teršalų bei nano/mikroplastiko poveikis vandens aplinkai Klaipėdoje

Toliau dalinamės studentų, dalyvavusių Lietuvos mokslo tarybos (LMT) projekte „Studentų tyrimai vasaros metu“ įspūdžiais ir įžvalgomis. Ši kartą pateikiame užsienio universiteto studenčių Emos Durcová (Bresto universitetas) ir Aidos Bradauskaitės (La Rochelle universitetas), – vasarą paskyrusių mokslinei praktikai Lietuvoje, mintimis. Abi studentės praktiką atliko Klaipėdos universitete, kuriame gilinosi į sunkiai skaidomų organinių teršalų bei nano / mikroplastiko poveikį vandens aplinkai. Apie praktikos užkulisius, išsinešamus įspūdžius bei galimybę susipažinti su studijų ir tyrimų situacija Lietuvoje, kviečiame susipažinti trumpame Emos ir Aidos pasakojime.

– Ema, Aida, kodėl pasirinkote vasarą paskirti atliekant mokslinį tyrimą Klaipėdos universitete? Kas motyvavo šį Jūsų pasirinkimą? 

Ema Durcová: Apie šią galimybę sužinojau iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto doktorantės Elise Lorre. Elise anksčiau studijavo tame pačiame Bresto universitete. Kai gavau sutikimą, nedvejodama pasinaudojau šia galimybe. Man tai tapo puikia proga įgyti žinių savo studijų srityje ir įsigilinti į tolesnes mokslinių tyrimų galimybes. Be to, kadangi man patinka keliauti, ši patirtis taip pat leido atrasti naują šalį.
Aida Bradauskaitė: Aš visuomet ieškau galimybių išbandyti ir išmokti kažką naujo. Klaipėdos universitete, „Jūros tyrimų institute“, prieš metus baigiau bakalauro studijas, todėl esu susipažinusi su instituto laboratorijomis bei jose dirbančiais mokslininkais. Mano buvusi baigiamojo darbo vadovė pasiūlė man atlikti praktiką apie vaistų ir plastiko likučius vandenyje. Kadangi šiuo metu studijuoju jūros biotechnologijos magistratūros studijose, ši tema, įskaitant keliamą problemą ir naudojamus tyrimų metodus, mane labai sudomino. 

– Ema, papasakokite trumpai apie savo atliekamą tyrimą „Kultūros renginių įtaka sunkiai skaidomų organinių teršalų patekimui į jūros aplinką: „Jūros šventė“ Klaipėdoje kaip atvejo analizė“.  

Ema Durcová: Tyrimų projektą sudaro kelios sudedamosios dalys. Pirma, juo siekiama optimizuoti ir patvirtinti metodą, kuriame kietosios fazės ekstrakcija (SPE) derinama su dujų chromatografija ir dujų chromatografija bei masių spektrometrija, skirta policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) analizei. Antra, analizuojami mėginiai, surinkti prieš „Jūros šventę“, jos metu ir po jos. Galiausiai projekte daugiausia dėmesio skiriama duomenų analizei, siekiant nustatyti, ar „Jūros šventė“ gali turėti įtakos PAH koncentracijai nuotekose, ir įvertinti Klaipėdos nuotekų valyklos efektyvumą valant tokį užterštą vandenį. 

– Aida, savo darbu sieki tirti nano/ mikroplastiko poveikį vandens aplinkai papasakok apie savo tyrimo procesus.

Aida Bradauskaitė: Yra žinoma, kad tiek nano / mikroplastikas, tiek vaistai kenkia vandens ekosistemoms, nuodydami jose gyvenančius organizmus – nuo vienaląsčių iki žinduolių. Tačiau vandens ekosistemos yra sudėtingos, todėl įvertinti taršos mastą ir ilgalaikį poveikį gyvūnams yra sudėtinga. Tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, jog nano / mikroplastikas ir vaistai vandenyje gali sąveikauti tarpusavyje. Toks sinerginis poveikis gali būti dar pavojingesnis gyviems organizmams tačiau kol kas apie tai atlikta labai mažai mokslinių tyrimų. Praktikos metu buvo įvertintas nano / mikroplastiko ir vaistų atskirai bei jų mišinio poveikis dafnijoms, taip siekiant nustatyti, ar šių medžiagų sąveika keičia jų toksikologinį poveikį. 

– Kaip manote, kokia galėtų būti Jūsų tyrimų praktinė nauda? 

Ema Durcová: Laboratorija turi galimybę gauti šio metodo akreditaciją, kuri leistų reguliariai tirti mėginius naudojant šį metodą. 
Aida Bradauskaitė: Nano / mikroplastikas ir vaistai gali patekti tiek į žmonių valgomą maistą, tiek į geriamąjį vandenį. Dėl to yra svarbu žinoti, kokios rūšies plastikas ir kokie vaistai yra kenksmingiausi organizmui. Šių medžiagų patekimą į aplinką būtų galima riboti tobulinant nuotekų valymo įrenginių naudojamas technologijas bei skatinant žmones atsakingai elgtis su vaistais ir vaistinėmis priemonėmis. 

– Kokias svarbias išvadas ar įžvalgas galėtumėte išskirti iš tyrimų rezultatų šiuo metu? Pavyzdžiui, gal pavyko nustatyti, kokia yra kultūros renginių, tokių kaip „Jūros šventė“, vaidmuo ir įtaka aplinkai, ypač sunkiai skaidomiems organiniams teršalams? Ar galite pasidalinti keliais įdomiais faktų pavyzdžiais iš savo tyrimo? 

Ema Durcová: Dabartiniai duomenys rodo, kad nuotekose yra pastebimas PAH kiekis. Tačiau Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiai veiksmingai valo šį vandenį, todėl jis netampa potencialiu aplinkinės aplinkos taršos šaltiniu. Nors „Jūros šventė“ neturėjo didelės įtakos PAH koncentracijai, svarbu pažymėti, kad tokie kultūriniai renginiai kaip „Jūros šventė“ pritraukia didesnį žmonių skaičių, palyginti su įprastu miesto gyventojų skaičiumi. Dėl tokio žmonių antplūdžio gali padidėti tarša plastiku, kuris vėliau gali suirti aplinkoje. 

– Kaip Jūsų atveju, Aida? Kokias išvadas ar įžvalgas išskirtumėte iš tyrimų rezultatų šiuo metu?

Aida Bradauskaitė: Nano / mikroplastiko ir vaistų tarša yra rimta problema vandens ekosistemoms. Vandens valymo įrenginiai nesugeba pašalinti nei viso mikroplastiko, nei tuo labiau nanoplastiko ir vaistų iš nuotekų vandens. Atliekant tyrimus su dafnijomis pastebėta, kad nano / mikroplastiko buvimas didina kai kurių vaistų, ypač veikiančių prieš skausmą ir antibiotikų, toksinį poveikį. Tai patvirtina mūsų keltą hipotezę, kad nano / mikroplastikas ir vaistai gali veikti sinergiškai, keldami dar didesnę žalą gyviems organizmams. 

– Ar galėtumėte pasidalinti smagia ar įdomia patirtimi atliekant savo tyrimą? 

Ema Durcová: Labai vertinu šiltą ir draugišką darbo aplinką. Mano kolegos buvo draugiški, buvo malonu su jais susipažinti ir bendradarbiauti. Be to, turėjau galimybę išbandyti žavų magiškąjį termometrą – prietaisą, matuojantį skysčių temperatūrą, kuris buvo ir intriguojantis, ir linksmas.
Aida Bradauskaitė: Imdami vandens mėginius kartais pritraukdavome smalsuolių dėmesį. Žmonės prieidavo pasižiūrėti, kuo užsiimame. Kartą imant upės vandens mėginį, prie mūsų sustojo pro šalį važiuojančių policijos pareigūnų automobilis. Pasirodo ir jiems buvo smalsu, ką mes veikėme prie upės su virve, kartimi ir semtuvu. 

– Kaip manote, ar jauniesiems tyrėjams, studentams čia, Lietuvoje, sudaromos pakankamos sąlygos realizuoti savo idėjas? Gal galite pasidalyti savo patirtimi iš studijų Prancūzijoje. 

Ema Durcová: Remdamasi savo patirtimi Klaipėdoje, galiu drąsiai teigti, kad studentai ir jaunieji mokslininkai šioje srityje turi puikias darbo sąlygas ir plačias galimybes vykdyti mokslinius tyrimus. Universitetas suteikia įvairių išteklių, pavyzdžiui, galimybę dirbti prie savo disertacijos ir naudotis reikiama įranga. Nors neturiu daug profesinės patirties Prancūzijoje, tačiau galiu kalbėti apie akademinį lygį, kuris jūros mokslų srityje yra gana aukštas. Bresto universitetas užmezgė partnerystę su kitomis institucijomis, įskaitant Utrechto universitetą Nyderlanduose. Šio bendradarbiavimo dėka galėjome tris savaites dirbti kartu su olandų studentais, tyrinėdami įvairių ekosistemų, pavyzdžiui, ežerų, estuarijų, Bresto įlankos ir nuosėdų, funkcionavimą. 
Aida Bradauskaitė: Kalbant apie gyvybės ir technologijų mokslus, realizuoti savo idėjas esant studentu gali būti nelengva, todėl smagu, kad Lietuvoje yra galimybių gauti finansavimą tyrimams. Be to, atliekant mokslinius tyrimus šioje srityje, reikalinga laboratorija, tinkama įranga bei vadovas, kuris butų suinteresuotas studentą įtraukti į tyrimus ir jį papildomai mokyti.  Šiuo metu studijuoju EU-CONEXUS šešių universitetų jungtinę jūros biotechnologijos magistratūros programą. Pirmus metus praleidau Ispanijoje ir Prancūzijoje, kur turėjau nemažai praktinių paskaitų šių universitetų laboratorijose su ten dirbančiais mokslininkais. Ateinantiems mokslo metams vėl grįšiu į Prancūziją, kur prisidėsiu prie tyrimo apie eršketinių žuvų kolageno ekstrakciją ir biocheminį charakterizavimą. Taigi, iš savo patirties galiu sakyti, kad Europos sąjungoje, įskaitant Lietuvą, studentai gali įgyti naudingos patirties savo mokslinėje srityje ir prisidėti prie šių laikų problemų sprendimo ir inovacijų. 

– Ir pabaigai, gal jau turite minčių, su kuo sietumėte savo ateitį? 

Ema Durcová: Šiuo metu mano pagrindinis tikslas – sėkmingai baigti universitetą. Mane labai domina darbas mokslinių tyrimų srityje, ypač daug dėmesio skiriant antropogeninei taršai poliariniuose regionuose. Ateityje gali tekti siekti daktaro laipsnio. Be to, mėgstu keliauti ir norėčiau toliau tyrinėti įvairius pasaulio kraštus. 
Aida Bradauskaitė: Toli į ateitį planuoti nemėgstu, esu labiau linkusi išnaudoti netikėtai pasitaikiusias galimybes. Ketinu baigti mokslus ir išnaudoti savo įgytą patirtį ieškant kitų perspektyvų savo profesiniame kelyje. 

LMT, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros, pavasarį skelbė paraiškų konkursą „Studentų tyrimai vasaros metu“ ir kvietė Lietuvos ir užsienio studentus kreiptis į LMT gauti finansavimą vasaros praktikai. Šiemet LMT suteikta praktikos finansavimo galimybe pasinaudojo 20 aukštųjų mokyklų.

Atnaujinimo data: 2023-10-10

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių