Ukrainos mokslininkai – apie darbą Lietuvoje: ką pavyko nuveikti ir kas labiausiai sužavėjo mūsų šalyje

Lietuvos mokslo taryba (LMT) nuo pat karo Ukrainoje pradžios savo pastangomis, investicijomis ir bendradarbiavimu su užsienio partneriais skatina Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų partnerystę, drąsių, inovatyvių idėjų įgyvendinimą ir, kas svarbiausia, užtikrina jų galimybes tęsti mokslinę veiklą – tą Ukrainos mokslininkai sėkmingai daro ir dalijasi savo sėkmės istorijomis. 

Tęsia Ukrainoje pradėtus tyrimus

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Leonidas Pilyuginas pasakojo nuo1980 metų dirbęs Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Pagrindinėje astronomijos observatorijoje Kijive, per šį laikotarpį paskelbęs daugiau kaip  130 straipsnių Europos ir JAV astronomijos žurnaluose, monografiją ir skyrių kolektyvinėje monografijoje, parengęs ir apgynęs (habilituoto) daktaro disertaciją. Už nuopelnus mokslui Ukrainoje jis buvo apdovanotas Valstybine premija ir išrinktas į Ukrainos nacionalinę mokslų akademiją. 

Kaip pasakojo dr. L. Pilyuginas, praėjus trims savaitėms nuo karo Ukrainos pradžios, su žmona persikėlė į Lietuvą, nors iš pradžių neturėjo aiškaus plano, į kurią šalį vykti. 

„Įvairių šalių astronomijos institutai, tarp kurių – ir  Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, pasiūlė pagalbą astronomams iš Ukrainos. Kirtęs Ukrainos – Lenkijos sieną, susisiekiau su tuomete Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktore prof. Gražina Tautvaišiene, norėdamas pasitikslinti, ar galėčiau prisijungti prie Instituto astronomų bendruomenės. Atsakymas buvo teigiamas, tad nedvejodamas atvykau į Vilnių“, – dalijosi mokslininkas. 

Atradimai vis labiau stebina

Dr. L. Pilyugino mokslinis interesas – spiralinių ir netaisyklingų galaktikų cheminės evoliucijos tyrimai. 

„Tiriu deguonies ir azoto kilmę, šių cheminių elementų gausos evoliucinius pokyčius ir jų pasiskirstymą galaktikose. Aš sudariau galaktikų cheminės evoliucijos modelius, ypatingą dėmesį skirdamas galaktiniams vėjams ir žvaigždžių formavimosi regionų savipraturtėjimui. Svarbi mano veiklos dalis – kalibracijų (metodų) kūrimas, skirtas nustatyti deguonies ir azoto gausą tarpžvaigždinėse dujose. Pasitelkus pasiūlytas kalibracijas, remiantis turimais spektroskopiniais matavimais, deguonies ir azoto gausa buvo nustatyta šimtuose galaktikų. Be to, gausos nustatytos šimtuose (ir net tūkstančiuose) taškų daugelyje galaktikų. Gautos gausos tapo pagrindu tyrimams, analizuojantiems ryšius tarp cheminių charakteristikų ir kitų makroskopinių galaktikų parametrų, kas yra svarbu galaktikų formavimosi ir evoliucijos teorijai. Daugelis tyrimų buvo atlikti bendradarbiaujant su astrofizikais iš Vokietijos, Ispanijos, JAV, Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Meksikos ir kitų šalių“, – paaiškino dr. L. Pilyuginas. 

Nuo 2022 metų, dirbdamas Vilniaus universitete, mokslininkas jau paskelbė 11 straipsnių. Šiuo metu tyrimus vykdo bendradarbiaudamas su prof. G. Tautvaišiene, kuri yra galaktikų cheminės evoliucijos ekspertė. 

Kasdienis darbas – atsakymų paieškos

Pašnekovas pasakojo, jog maždaug prieš 30 metų jis ir G. Tautvaišienė, dirbdami savarankiškai, publikavo straipsnius apie Magelano Debesų cheminę evoliuciją. Pastaraisiais metais dirbdami kartu gavo keletą įdomių rezultatų. „Pirmiausia, ieškant mūsų galaktikos (Paukščių Tako) dvynių, pasiūlėme naudoti ne tik struktūrinius parametrus (masę, spindulį, sukimąsi), bet ir evoliucinius parametrus (deguonies gausą galaktikos centre ir periferijoje). Nustatėme, kad evoliuciniai parametrai suteikia griežtesnį kriterijų tikriems Paukščių Tako dvyniams atrinkti. Taip pat nustatėme, kad Paukščių Takas yra gana unikali galaktika evoliucijos požiūriu.

Antra, jau seniai žinoma, kad spiralinių galaktikų diskų radialiniai gausos gradientai yra neigiami – t. y. centre gausa yra didesnė ir mažėja didėjant atstumui nuo galaktikos centro. Įprasta manyti, kad deguonies gausa galaktikoje yra simetriška. Spiralinės galaktikos rodo azimutinę deguonies gausos variaciją, tačiau sritys, kuriose gausa yra padidėjusi ar sumažėjusi, palyginti su bendra tendencija, paprastai išsidėsčiusios daugiau ar mažiau atsitiktinai visoje galaktikoje. Mes nustatėme penkias galaktikas, kurios pasižymi ryškia azimutine gausos asimetrija – vidinėje kiekvienos galaktikos dalyje yra sritis, kurioje deguonies gausa didesnė nei kitose srityse“, – pasakojo VU mokslininkas. 

Pašnekovo žodžiais, dabartiniai rezultatai įvairiose astronominių tyrimų srityse yra įspūdingi. Pavyzdžiui, dar visai neseniai planetos už Saulės sistemos ribų buvo aptarinėjamos tik fantastiniuose pasakojimuose. Dabar astronomai jau yra atradę į Žemę panašių planetų aplink kitas žvaigždes.

Kalbant apie galaktikų tyrimus, jau gerai žinoma, kad Visatoje egzistuoja didžiulė galaktikų įvairovė. Kodėl galaktikos tokios skirtingos? Kokia yra mūsų galaktikos – Paukščių Tako – vieta bendrame galaktikų kontekste? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus paieška yra įdomesnė už detektyvų skaitymą.

Mokslininko atliekamus tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Dr. L. Pilyuginas dalyvavo atvirojo mokslo projekte OPUS (angl. Open and Universal Science), prie kurio įgyvendinimo prisidėjo ir LMT, kur parengė pranešimą apie atviros prieigos galimybes tyrimų grupei, kurioje dirba.

Paklaustas, kas labiausiai patinka gyvenant Lietuvoje, pašnekovas išskyrė žmonių geranoriškumą, paslaugumą ir toleranciją, siūlomą pagalbą įvairiose situacijose.

„Vilnius yra labai žalias ir švarus miestas. Man labai malonu pasivaikščioti miesto parkuose ir gatvėse. Užupio Respublika ir jos Konstitucija taip pat paliko didelį įspūdį. Žinoma, sužavėjo ir Lietuvos ežerai. Ukrainoje nežvejojau, tačiau po pirmosios žvejybos Lietuvos ežere tapau žvejybos entuziastu“, – dalijosi pašnekovas. 

Nagrinėja visuomenei aktualias temas 

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mykhailo Prazianas į Lietuvą atvyko 2022-ųjų kovą, po kelių mėnesių prisijungė prie MRU bendruomenės. 

Mokslininkas specializuojasi tvarumo ir atsparumo srityse, savo moksliniuose tyrimuose pasitelkia specializuotus ir tarpdisciplininius metodus bei įrankius. Dr. M. Praziano moksliniai tyrimai – orientuoti į energetiką, energijos vartojimo efektyvumą, hibridines grėsmes, klimato kaitą, ESG, tiekimo grandines. 

Iki prasidedant karui Ukrainoje, dr. M. Prazianasbuvo Jungtinių Tautų vystymo programos Ukrainoje (UNDP) ekspertas, kurio atsakomybėje – bendradarbiavimas su Vyriausybėmis ir pramonės sektoriais dėl politikos, susijusios su tvarumu, klimato kaita, lėšų pritraukimu ir inovatyvių finansinių mechanizmų kūrimu, įgyvendinimo. Darbas UNDP, anot pašnekovo, suteikė ypač vertingos patirties. 

Tarptautinę patirtį dr. M. Prazianas kaupė dirbdamas ekspertu Pasaulio banke, JAV Nacionaliniame mokslo fonde (NSF) ir kitose institucijose. 

„Strategija, energetika, energijos vartojimo efektyvumas, klimato kaita, tiekimo grandinės, rizikos kapitalas, mišrus finansavimas ir žmogiškieji veiksniai yra itin svarbūs sprendžiant įvairaus pobūdžio krizes. Infrastruktūros atsparumas ir konfliktų valdymas yra priemonės, būtinos užtikrinti kritinės infrastruktūros tęstinumui ir sumažinti hibridines grėsmes bei nelaimių riziką įvairiose pramonės šakose, šalyse ir regionuose. Kartu su akademine institucija (PIMEE) ir MRU pagrindinį dėmesį aš toliau skiriu tarptautiniams tyrimams, siekdamas į Ukrainą ir Lietuvą pritraukti tarptautinių žinių, projektų ir praktinės patirties (angl. „know-how“). 

Nuo 2023 metų iki dabar mūsų komanda jau pritraukė 332 tūkst. JAV dolerių dviem projektams, skirtiems MRU ir kai kurioms kitoms Lietuvos institucijoms. Abu projektai – susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumu, energijos vartojimo efektyvumu ir žmogiškaisiais veiksniais šiais sudėtingais laikais. Esu dėkingas MRU ir G. Pukhovo modeliavimo energetikos inžinerijos institutui prie Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos, taip pat kai kurioms aukšto lygio institucijoms JAV, ES ir Kanadoje“, – kalbėjo dr. M. Prazianas. 

Paklaustas, kas yra įdomiausia, kartu – sudėtingiausia mokslinėje veikloje, dr. M. Prazianas komentavo, jog jam svarbiausias momentas – dabar. „Kaip sakė Heraklitas, į tą pačią upę du kartus neįbrisi, tačiau šiandien, kaip ir devintojo dešimtmečio pradžioje, mes esame dramatiškų pokyčių Rytų Europoje ir visame pasaulyje liudininkai. Mes taip pat esame ant neįtikėtinos technologinės pažangos ribos arba jau joje, įskaitant dirbtinį intelektą, pramonę, visuomenę ir mąstyseną. Manau, jog didžiausi iššūkiai, su kuriais žmonės šiandien susiduria, yra susiję su technologiniais ir paradigminiais pokyčiais Europoje ir pasaulyje“, – sakė mokslininkas. 

Šiuo metu MRU mokslininkas su kolegomis dirba prie projekto, orientuoto į kritinės infrastruktūros atsparumą, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, energijos vartojimo efektyvumą ir tarpdisciplininius tyrimus skaitmeninės infrastruktūros, sveikatos priežiūros bei savivaldybių srityse. 

Paklaustas, kas labiausiai patinka gyvenant Lietuvoje, pašnekovas išskyrė Vilniaus senamiestį su vidiniais kiemais, žmones ir pagarbą privatumui, istoriją, sveikatos apsaugos sistemą, knygynus, šachmatų, krepšinio ir ledo ritulio klubus, rankų darbo kavą ir gintarą. 

Tyrimų sritis – investicijos, įmonių valdymas

Profesorė ir ekonomikos mokslų daktarė Olga Nosova, prieš atvykdama į Lietuvą, dirbo Charkovo nacionalinio V. N. Karazino vardo universiteto Marketingo, vadybos ir verslumo katedroje. 

Į Lietuvą dr. O. Nosova atvyko prasidėjus karui Ukrainoje, 2023 metais prie MRU universiteto prisijungė kaip vyresnioji mokslo darbuotoja. 

„Per visą mokslininkės karjerą mano mokslinių tyrimų temos varijavo nuo institucinės iki tarptautinės ekonomikos, o mokslinių tyrimų interesai buvo sutelkti į tiesioginių užsienio investicijų, įmonių valdymo, sistemų transformavimo ir regioninės integracijos sritis. Ukrainoje paskelbiau apie 300 publikacijų, tarp jų – vadovėliai, moksliniai straipsniai ir monografijos. 

Karo kontekste mano tyrimų tema susijusi su procesais, kylančiais dėl nepagrįstos Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių. Tarp tyrimų temų – migracijos procesai, universalių žmogaus vertybių sampratų pokyčių vertinimas sudėtingomis aplinkybėmis ir energetinio saugumo užtikrinimas karo metu. Socioekonominių, ekonominių įvykių tyrimas, jų vertinimas ir pasiūlymų, kaip ES šalys galėtų keisti savo ekonominę politiką, teikimas yra įdomiausias ir sudėtingiausias mokslinio darbo aspektas“, – pasakojo dr. O. Nosova. 

Pašnekovės žodžiai, aktualiausia pasaulio, įskaitant ES šalis, problema yra saugumo užtikrinimas plačiąja šio žodžio prasme. „Mano keliamas tikslas – suprasti procedūras, susijusias su grėsmių atpažinimo nagrinėjimu ir mechanizmų, padedančių jų išvengti bei jas pašalinti, paieška. Mano mokslinę veiklą universitete nuo 2023 metų finansuoja LMT. Gyvendama Lietuvoje jaučiuosi saugiai. Vilnius – gražus, patogus gyventi miestas. Jaučiu stiprią Lietuvos piliečių ir Lietuvos valstybės paramą ukrainiečiams ir Ukrainai, už kurią esu jums labai dėkinga“, – kalbėjo MRU mokslininkė. 

Palaikydama Ukrainos mokslininkų integraciją į pasaulinę mokslinių tyrimų bendruomenę, 2024 m. LMT pradėjo vykdyti daugiašalę tarptautinę iniciatyvą, skirtą atspariai švietimo ir mokslo sistemai Ukrainoje kurti. Naująja programa IMPRESS-U, kurios iniciatorius yra JAV Nacionalinis mokslo fondas kartu su Ukrainos nacionaliniu tyrimų fondu, dalyvaujant JAV, Lenkijos, Latvijos ir Estijos MTEP finansuojančioms organizacijoms, LMT siekia remti pažangiausius daugiašalius mokslo ir inžinerinius tyrimus švietimo ir inovacijų srityse. 2024–2025 m. LMT  šiai iniciatyvai vykdyti planuoja skirti 400 tūkst. Eur. Iš viso, remdama Ukrainos mokslininkų įdarbinimą Lietuvoje ir finansuodama Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų bendrus projektus, LMT 2024 m. investavo beveik 2 mln. Eur.

Nuotraukoje – Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupė.

© Pašnekovų asmeninio archyvo nuotraukos

Atnaujinimo data: 2025-08-29

Taip pat skaitykite:

Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?

LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje

LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis

Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos

„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių