Aptarta mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos kūrimo svarba retų ligų gydymui
2025 m. rugsėjo 19 d. įvyko apskritojo stalo diskusija „Mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos kūrimo svarba retų ligų gydymui“, kurią organizavo Lietuvos mokslo taryba (LMT) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Renginyje aptarti inovacijų ir tyrimų plėtros prioritetai, retų bei nediagnozuotų ligų politikos kryptys, pažangi diagnostika bei gydymo praktikos Lietuvoje, taip pat kylančios problemos ir ateities perspektyvos.
Sveikatos sistemos pasiekimai ir iššūkiai
Sveikatos apsaugos viceministrė prof. Jelena Čelutkienė akcentavo, kad Lietuvoje jau turime stiprią retų ligų diagnostikos ir gydymo bazę – nuo naujagimių patikros dėl 12 ligų iki personalizuoto gydymo ir „žaliųjų koridorių“. Tačiau, pasak viceministrės, vien tik esamų priemonių neužtenka – būtina glaudžiau jungti mokslininkus, gydytojus ir pacientų organizacijas, kad diagnostika taptų tikslesnė, o gydymas – prieinamesnis.
Šią mintį pratęsė LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, pabrėždamas, kad bendras SAM ir LMT darbas MISAM formate jau davė konkrečių rezultatų, pavyzdžiui, personalizuotos medicinos programą. Jo teigimu, dabar svarbiausia – užtikrinti tolesnę paramą moksliniams tyrimams, ypač medicinos ir sveikatos mokslų srityje, ir aktyviai stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, be kurio pažangių technologijų plėtra būtų neįmanoma.
Europos dimensija ir ateities perspektyvos
Svarbią europinę perspektyvą įnešė Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis, pristatęs iniciatyvą dėl visos Europos retų ligų tyrimų ir inovacijų ekosistemos. Remiantis Europos referencinių tinklų infrastruktūra, siekiama stiprinti Europos sveikatos sąjungą, skatinti personalizuotą mediciną ir užtikrinti vienodas galimybes pacientams visose ES šalyse. Tarp siūlomų idėjų – pan-europinis, 28 mlrd. eurų vertės projektas, skirtas retų ligų gydymo ekosistemai sukurti.
Diskusijoje dalyvavę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetų bei universitetinių ligoninių atstovai pabrėžė, kad norint užtikrinti referencinių ir kompetencijos centrų veiklos tvarumą, būtini papildomi finansiniai ištekliai ir investicijos į žmogiškuosius išteklius. Mokslininkai taip pat pristatė kryptis, kurios gali ženkliai pagerinti diagnostiką ir gydymo galimybes: biomedicinos modelių kūrimą, naujų farmakotechnologijų diegimą, 3D spausdinimo sprendimus, personalizuotą mediciną ir radiofarmaciją.
Pacientų balsas ir MISAM tęstinumas
Pacientų organizacijos ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija išreiškė paramą pan-europinei iniciatyvai bei akcentavo būtinybę užtikrinti platesnį pažangių diagnostikos ir gydymo galimybių prieinamumą Lietuvoje.
Renginys buvo septintasis MISAM (mokslas, inovacijos, SAM) susitikimas, tęsiantis SAM ir LMT iniciatyvą reguliariai burti mokslo, sveikatos priežiūros, pacientų ir pramonės bendruomenes diskusijoms apie sveikatos paslaugų kokybę bei inovacijų plėtrą. Dalyviai sutarė, kad tolesnei pažangai būtina užtikrinti stabilų finansavimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir kryptingai plėtoti infrastruktūrą.
Pranešimai:
- Inovacijų, tyrimų ir investicijų erdvės kūrimas retų ligų gydymui, naudojant ES referencinių tinklų infrastruktūrą (Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos parlamento (EP) narys. EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys);
- Retų ir nediagnozuotų ligų politikos prioritetai (Jonas Bartlingas, SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjas);
- Europos referencinių centrų tinklai – ligšioliniai pasiekimai ir išliekantys iššūkiai (assoc. prof. Birutė Tumienė, MD, PhD, Europos referencinių tinklų Šalių narių Tarybos pirmininkė, VU, VUL SK);
- Retų ligų koordinavimo ir mokslinių tyrimų realijos: VUL Santaros klinikų perspektyva (doc. dr. Karolis Ažukaitis, VU MF Klinikinės medicinos instituto docentas, VUL SK vyresnysis gydytojas vaikų nefrologas);
- Retų ligų koordinavimo ir mokslinių tyrimų realijos: VUL Santaros klinikų perspektyva (prof. Rimantė Čerkauskienė, VUL SK Retų ligų koordinavimo centras VU MF Vaikų ligų klinika);
- Retų ligų paradoksas: mažai atvejų, gausu iššūkių (prof. Lina Jankauskaitė, MD, PhD, vaikų ligų gydytoja, Vaikų ligų klinika LSMU Kauno Klinikos);
- Retos ligos Vakarų Lietuvoje: paciento kelias diagnostika – gydymas – sekimas (doc. dr. Jūratė Gruodė, Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Medicininės genetikos centro vadove).
Atnaujinimo data: 2025-09-23
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos
„Eureka“ kviečia kurti inovacijas atsistatymui po stichinių ir kitų nelaimių