Ne tik plastiko dalelė: studentė tiria, kaip mikroplastikas gali keisti sunkiųjų metalų kelią aplinkoje
Mikroplastikas aplinkoje – ne tik smulkios plastiko dalelės. Jų paviršiuje gali kauptis ir kiti teršalai, tarp jų – sunkieji metalai. Kaip vyksta ši sąveika ir nuo ko priklauso mikroplastiko gebėjimas juos sorbuoti, šią vasarą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) tyrė Kauno technologijos universiteto studentė Rimantė Nokšaitė.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamos studentų vasaros mokslinės praktikos metu ji nagrinėjo mažo ir didelio tankio polietileno dalelių sąveiką su variu, cinku ir kadmiu. Studentė lygino įprastas ir dirbtinai pasendintas plastiko daleles, stebėjo, kaip rezultatai kinta priklausomai nuo sąveikos trukmės, dalelių kiekio ir metalų koncentracijos.
„Mikroplastikų paplitimas nulemia problemos mastą, o jų gebėjimas adsorbuoti aplinkoje esančius toksinus yra pagrindinis mechanizmas, leidžiantis pakeisti šių teršalų elgesį bei jų sklaidos kelius aplinkoje. Jei reikėtų įvardyti vieną esminį aspektą, akcentuočiau būtent paskutinę grandinės dalį – teršalų kelio pasikeitimą“, – sako R. Nokšaitė.
Kai vienas metodas pokyčio nerodo, kitas jį jau fiksuoja
Vienu įdomiausių praktikos momentų studentei tapo skirtingais tyrimo metodais gautų rezultatų palyginimas. Sunkiųjų metalų koncentracijos pokyčiams nustatyti buvo naudojamas ICP-OES metodas, o mikroplastiko paviršiaus savybių pokyčiai vertinti ATR-FTIR metodu.
„Laboratorijoje nustačiau, kad nors ICP-OES prietaisas nerodė jokio metalų koncentracijos sumažėjimo tirpale ir adsorbcijos geba kiekybiškai atrodė lygi nuliui, ATR-FTIR analizė jau fiksavo aiškius spektro pokyčius keletoje dalelių. Tai iš esmės pakeitė mano požiūrį – supratau, kad mikroplastikų taršos problemos negalima vertinti tik pagal masės pokytį“, – pasakoja R. Nokšaitė.
Būtent šį pastebėjimą studentė įvardija kaip vieną labiausiai pakeitusių jos supratimą apie mikroplastiko taršą. Tyrimas taip pat parodė, kiek daug skirtingų veiksnių reikia vertinti siekiant suprasti mikroplastiko ir sunkiųjų metalų sąveiką.
„Šis tyrimas padėjo suvokti, kad metalų pernaša yra dinamiškas procesas, priklausantis ne tik nuo mikroplastiko degradacijos laipsnio ar savybių, bet ir nuo unikalių metalų charakteristikų – jų hidratuoto joninio spindulio, elektroneigiamumo bei koncentracijos aplinkoje“, – sako studentė.
Praktika prasideda nuo klausimo „kodėl?“
Praktikos vadovė dr. Karolina Barčauskaitė pabrėžia, kad tokioje praktikoje studentui svarbu ne tik išmokti atlikti laboratorinius veiksmus. Pirmiausia reikia suprasti pačią tiriamą problemą, todėl darbas prasideda nuo mokslinės literatūros ir ankstesnių tyrimų analizės.
„Didžiausias iššūkis dažniausiai yra studento įvedimas į darbo temą. Nuo to, kaip greitai studentas supranta, ką daro ir kodėl tai daro, labai priklauso jo tolesnė pažanga praktikos metu. Kai studentas gerai supranta tyrimų esmę, jis lengviau įsisavina mėginių paruošimo metodus, tiksliai atlieka matavimus, geba kritiškai interpretuoti gautus rezultatus ir suvokia platesnį tiriamos problemos kontekstą“, – teigia dr. K. Barčauskaitė.
Kadangi R. Nokšaitė jau turėjo darbo laboratorijoje patirties, jai buvo patikėta didžioji dalis mėginių paruošimo ir tyrimo etapų. Išimtis – metalų koncentracijos nustatymas ICP-OES metodu, kuriam, pasak praktikos vadovės, reikia specifinių žinių, praktinių įgūdžių ir daugiau laiko perprasti matavimo principus.
Praktikos metu studentės gauti rezultatai taip pat lyginami su jau publikuotais moksliniais duomenimis ir analizuojama, kokią įtaką jiems galėjo turėti dalelių dydis, paviršiaus savybės, tiriamų teršalų pobūdis ar eksperimento sąlygos.
„Kritinis rezultatų vertinimas padeda suprasti, kad mikroplastikas nėra tik aplinkos taršos objektas, bet ir aktyvus paviršius, galintis pakeisti kitų teršalų pernašą, prieinamumą ir elgseną aplinkoje“, – sako dr. K. Barčauskaitė.
Tyrimas padeda geriau suprasti, kaip teršalai juda aplinkoje
Pasak praktikos vadovės, tokių tyrimų vertė pirmiausia siejama su geresniu mikroplastiko vaidmens aplinkoje supratimu. Mikroplastiko dalelių aptinkama ore, vandenyje ir dirvožemyje, todėl svarbu vertinti ne tik jų paplitimą, bet ir sąveiką su kitais aplinkos teršalais.
„Nustatant, kaip mikroplastikas sąveikauja su sunkiaisiais metalais, galima tiksliau įvertinti teršalų migraciją, biologinį prieinamumą ir galimą riziką vandens ar dirvožemio ekosistemoms. Šios žinios yra svarbios tobulinant taršos rizikos vertinimą ir kuriant mokslu grįstus aplinkosaugos sprendimus“, – teigia dr. K. Barčauskaitė.
R. Nokšaitės tyrimas – viena iš šių metų LMT studentų vasaros mokslinės praktikos temų. 2026 m. programoje dalyvavo 236 studentai, liepos–rugpjūčio mėnesiais atlikę praktikas Lietuvos universitetuose ir mokslo institutuose.
Praktikų metu pasiektus rezultatus studentai rugpjūčio 26 d. pristatys LMT organizuojamoje baigiamojoje konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“, vyksiančioje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.
Atnaujinimo data: 2026-08-25
Taip pat skaitykite:
„(re)SEARCH 2026“: mokslas tarp atvirumo, saugumo ir tarptautinės įtakos
Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas
Sutemus miestas sukuriamas iš naujo: ką apie jo prioritetus atskleidžia dirbtinė šviesa?
LMT „Ką sako mokslas?“: neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė – kaip DI keičia mūsų smegenis?