Prof. J. Verbickienė: Lituanistikos programa padės Lietuvai siekti pasaulinės lyderystės
Lietuva – vienintelė šalis pasaulyje, per lyderystę galinti telkti viso pasaulio lituanistikos tyrėjus ir diktuoti šių tyrimų tendencijas, neabejoja naujosios Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metų programos rengėjai. Ateinančius šešerius metus vyksianti programa, kurią, bendradarbiaudama su šalies mokslo ir studijų institucijomis bei suinteresuotomis šalimis, parengė Lietuvos mokslo taryba (LMT), bus kitokia savo forma, turiniu ir vertinimu – prioritetą teikiant ne kiekybiniams rodikliams, bet kokybei.
LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė, Lituanistikos programos rengimo grupės vadovė, prof. Jurgita Verbickienė pabrėžia: tikslai – ambicingi, programos pokyčiai – drąsūs, o programos sėkmei svarbiausios – inovatyvios mokslininkų idėjos ir ambicijos jas realizuoti.
– Kokie svarbiausi pokyčiai laukia Lituanistikos programoje?
– Lituanistikos programa įprastai atnaujinama kas penkerius ar šešerius metus. Mokslas keičiasi, tobulėja, atsiranda naujų iššūkių, aktualių mokslinių tyrimų temų ir valstybės bei visuomenės poreikių. „Lituanistika“ – taip mokslininkai trumpindami vadiną šią programą – svarbiausia valstybės prioriteto programa, skirta, visų pirma, humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų tyrėjams.
Naujoji programa, įgyvendinama 2025–2030 metais, pasikeitė iš esmės: keitėsi teikiamos tyrimų tematikos, pačios programos struktūra ir projektų vertinimas. Jei lygintume ankstesnes programas su naująja, pastarojoje teikiamas daug platesnis ir kartu detalesnis tyrimų tematikų spektras, daugiau dėmesio skiriama naujausioms mokslo ir jo vertinimo tendencijoms. Pirmąsyk visi programai pateikti projektai, žinoma, ir pačios programos sėkmė bus vertinama prioritetą teikiant ne kiekybiniams, bet kokybiniams rodikliams. Įgyvendinant naująją programą, taikomi kokybiniai ir kiekybiniai vertinimo kriterijai, bus derinami su CoARA principais (The Coalition for Advancing Research Assessment), kurie yra nauji tiek mokslininkams, tiek ir projektus vertinsiantiems ekspertams.
Puikiai suprantu, jog tai – iššūkis. Kaip mokslininkui parodyti jo mokslinio darbo kokybę? Atrodo, kur kas paprasčiau įsivardyti tikslą parašyti mokslinį straipsnį ir tą padaryti. O kaip įvertinti publikacijos sėkmę ir jos poveikį tam tikrai mokslo krypčiai? Rengdami šią programą apsisprendėme šį iššūkį įveikti – apibrėžti kokybinius vertinimo kriterijus.
Teko nemažai diskutuoti, kaip įdiegti kokybinio mokslo rezultatų vertinimo principus visos programos vertinimui, plečiant ir galimų mokslininkų veiklos rezultatų formas. Naująją programą sudarys keturios priemonės, skirtos lituanistiniams tyrimams, jų rezultatų publikavimui Lietuvoje ir užsienyje bei mokslo populiarinimui. Programos naujovė – konkursas užsienyje vykdomoms taikomosioms lituanistikos veikloms.
– Ar nesulaukėte akademinės bendruomenės priekaištų, jog pokyčiai pernelyg drąsūs ar netgi drastiški?
– Jei lygintume ankstesnes programas ir naująją, galiosiančią ateinančius šešerius metus, ambicijų išties daug. Suprantu, kad tai yra drąsu, suprantu, kad kai kas gali atrodyti ne visai realu, bet kur dar lituanistika gali būti lyderiaujanti pasaulyje? Tik Lietuvoje. Žinių gausinimas, mūsų visuomenės poreikiai, edukacijos reikmės ir atsparumo ugdymas taip pat turėtų būti programos ir jos rėmuose vykdomų tyrimų aktualijos.
Aktualiausių ir perspektyviausių lituanistikos tyrimų tematikų sąrašas nėra sudėliotas griežto prioriteto tvarka, mes norėjome pakviesti mokslininkus rinktis temas, kurios šiuo metu pakankamai sėkmingai plėtojamos, bet, galbūt, jie matytų galimybių jas praplėsti dar labiau, taip pat temas, kurios Lietuvoje mažai tyrinėtos, bet vis labiau populiarėjančios tarptautinėje erdvėje. Galiausiai, pabandyti pasiūlyti visiškai naujų konceptų, kaip būtų galima skirtingais aspektais pažvelgti į lietuvių kalbą, istoriją, kultūrą, literatūrą, diasporą ir daugybę kitų temų.
Tikiu, jog bet kuris mokslininkas, dirbantis humanitarinių, socialinių mokslų, menų ar kitose srityse, kiekvienoje iš pasiūlytų tyrimų tematikų rastų sau aktualią.
– Kuo Lituanistikos programa reikšminga tiek mokslo bendruomenei, tiek valstybei?
– Lituanistikos programa – vienas iš svarbiausių valstybės prioritetų, o lituanistika – vienas esminių tapatybės elementų. Ši programa yra skirta Lietuvos tapatybės saugojimui, šalies prisistatymo, savęs supratimo ir daugybei kitų krypčių: tiek istorinių, tiek šiuolaikinių. Lituanistikos programa – tai, kuo valstybė didžiuojasi, ką nori ugdyti ir išsaugoti, sykiu ji yra apie tai, ką svarbu išsiaiškinti tam, kad būtų formuojama šiuolaikinė Lietuvos tapatybė.
Ši programa – svarbi tyrinėtojams, nes atveria platų lituanistinį lauką, kita vertus, tai yra vienas iš projektinės veiklos finansavimo kanalų būtent humanitarinių, socialinių ir menų krypties mokslų tyrėjams.
Tiesa, mokslininkai, dirbantys humanitarinių, socialinių mokslų srityse, turi ir kitų galimybių sulaukti finansavimo savo moksliniams tyrimams, visų pirma, kalbu apie Mokslininkų grupių projektų programą, kuriai mokslininkai šįmet ypač aktyviai teikė paraiškas. Lituanistikos programa leidžia Lietuvai siekti daugiau – pasaulinės lyderystės, tarptautinėje mokslo erdvėje pasitikrinti savo mokslines idėjas, sykiu nepamirštant vidinės – savo visuomenės kūrimo ir vertybių ugdymo krypties.
– Įprastai lituanistika siejama tik su literatūra, kalbotyra, baltistika, lietuvių kalba, bet šioje programoje lituanistika traktuojama ir suvokiama gerokai demokratiškiau. Programoje išskirtos tokios tyrimų sritys kaip Lietuvos demografijos tyrimai, saugumas, geopolitika, lituanistika skaitmeniniu pavidalu ir jos sąsajos su dirbtiniu intelektu.
– Mūsų supratimu, lituanistika apima viską, kas susiję Lietuva, lietuviais, gyvenančiais Lietuvoje ir už jos ribų, su visais mumis, save siejančiais su Lietuva. Lituanistinių tyrimų laukas jau seniai – gerokai platesnis nei tik kalbinės struktūros ir apima žmonių jausenas, vertybes, kasdienybę, tos kasdienybės kūrimosi procesus ir pokyčius joje.
– Kalbant apie aktualijas, naudą visuomenei, apie ateities temas, tikslus, kuriuos jūs keliate, kiek svarbūs išlieka būtent lietuvių kalbos tyrinėjimai?
– Žinoma, jie svarbūs, nes mes esame vienintelė šalis pasaulyje, kurioje kalbama lietuvių kalba, vienintelė šalis pasaulyje, kuri kuria šiuolaikinę lietuvių kalbą. Kita vertus, negalime nepastebėti, kaip keičiasi lietuvių kalba: kaip rašomos trumposios žinutės, elektroniniai laiškai. Galime kalbėti apie tai, kad internetiniuose duomenynuose nėra pakankamai grožinės literatūros, kad tai gali tapti kliūtimi lietuviškai komunikuojant su dirbtiniu intelektu. Lituanistikos tyrimuose būtinas tarptautiškumas ir tarpdalykiškumas, neabejoju, jog per lituanistiką galime tapti pasaulinio mokslo dalimi.
Kita vertus, labai svarbu kalbėti ir apie lituanistikos tyrėjų rengimą – kalbu ne tik apie tuos mokslininkus, kurie rengiami Lietuvoje, bet įvairius tyrimų centrus ar fakultetus skirtingose šalyse. Mokėti lietuvių kalbą kai kuriose tyrimų kryptyse būtina, o kai kuriems užsienio mokslininkams – prestižo reikalas, galimybė visavertiškai veikti juos dominančiame lituanistikos lauke.
Lietuvių kalbos pažinimas ir mokėjimas iš tikrųjų labai svarbus, bet ne mažiau svarbus yra kontekstinis suvokimas. Lietuvių kalba vystosi tam tikrame kultūros areale, vykstant tam tikriems procesams, keičiantis istorinėms aplinkybėms – šio konteksto suvokimas leidžia kalbėti apie tarpdisciplininius tyrimus, kuriuose lietuvių kalba ir jos tyrimai yra viena iš svarbių dedamųjų dalių. Aktualus lieka ir sprendimų, kaip užsieniečius mokyti lietuvių kalbos, paieškos.
– Kiek Lituanistikos programoje tarptautiškumas buvo svarbus iki šiol ir kiek bus svarbus ateityje?
–Lituanistikos sritis – tarptautinė ir daugiakalbė, nors dalis mokslininkų vis dar linkę aukščiausio lygio lituanistinius tyrimus pristatyti išskirtinai tik vietos auditorijai, tačiau ir lituanistikos įjungimas į tarptautinius kontekstus auga jau kurį laiką.
Ieškodami atsakymų, kaip mes vertintume, kada programa yra sėkminga ir koks turėtų būti projektas, kad ir ekspertai jį vertintų kaip sėkmingą, rėmėmės ankstesniais Lituanistikos programos rezultatais. Paaiškėjo, kad maždaug pusėje mokslinių projektų, kurie buvo remiami Lituanistikos programos lėšomis, egzistavo tarptautiškumo dėmuo: monografijos, publikacijos pakankamai aukšto lygio moksliniuose žurnaluose, mokslo renginiai, kuriuose dalyvavo užsienio mokslininkai, ar tarptautinis bendradarbiavimas rengiant straipsnius.
Tai nereiškia, jog mes prioritetą teikiame išskirtinai tarptautinei auditorijai. Kalbėti lietuviams apie jų praeitį, tapatybę, kalbą, visuomenės sanklodos pokyčius – labai svarbu, bet ne mažiau svarbu per mokslinius tyrimus įsitraukti į bendrą mokslinių tyrimų kontekstą, kad Lietuva būtų matoma pasaulyje.
Nacionalinis ir tarptautinis lygmuo – yra lygiaverčiai, nekonkuruoja tarpusavyje, be jų abiejų Lietuvos mokslas, ypatingai humanitariniai, socialiniai mokslai tiesiog negali egzistuoti.
Beje, apie Lituanistikosprogramos startą bus skelbiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tikimės, kad joje apsispręs dalyvauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbantys mokslininkai, taip stiprinant bendradarbiavimą ir Lietuvos mokslininkų pasiekimų sklaidą.
– Lituanistikos programos projekte minimos vizijinės tyrimų tematikos. Ar jūs galėtumėte išskirti, kokios jos galėtų būti?
– Darbo grupė stengėsi įvertinti esamas tematikas, kuriose mokslininkai jau turi didelį įdirbį, kryptis, kurios yra įsitvirtinančios, o ir leidome sau žvilgtelėti į priekį – pasiūlėme vizijines tyrimų tematikas. Tokiomis vadinčiau tas, kurios jau yra žinomos ir populiarėja užsienyje, bet Lietuvoje dar nėra atrastos ar pakankamai įvertintos.
Vizijinių tyrimų tematikų sąrašas galės būti tikslinamas eigoje – sąrašas galės būti pildomas, kai kurios tematikos, praradusios aktualumą, galės būti išbrauktos.
Viena iš temų, kurią galėčiau išskirti kaip vizijinę, arba kuriai iki šiol skiriama nepakankamai dėmesio – europietiškumo ir lietuviškumo santykis. Dar viena įdomesnių perspektyvinių temų – Lietuvos demografijos ir visuomenės įvairovės tyrimai. Šiuolaikinė demografija – pakankamai stipri sritis, bet mūsų siūlomas akcentas – istorinė ir šeimos demografija: darbai šioje srityje dar tik pradedami rengti.
Taip pat siūlomos tyrimų tematikos, susijusios su žmogaus mobilumu tiek valstybės viduje, tiek iš mažesnio tipo gyvenvietės į didesnę, judėjimas į didmiesčius ir pan. Judumo tematika populiarėja per emigracijos prizmę, tačiau iki šiol stinga vidinės migracijos tyrimų.
Kadangi atliepiame dabartines aktualijas, siūlome ir dar vieną – Lietuvos valstybės ir žmogaus saugumo tematiką, gretinant istorines ir šiuolaikines grėsmes bei jų valdymą. Ypač svarbūs tampa hibridinio karo, minkštosios galios aspektai. Lituanistikos programos rėmuose norime sustiprinti antropologijos ir etnologijos tyrimus.
– Kuo daugiau ir įvairesnių tyrimų tematikų, tuo, turbūt, didesnis lūkestis sulaukti labai skirtingų mokslinių projektų ir jų rezultatų?
– Išties, tyrimų tematikos yra suformuluotos taip, kad mes keistume ankstesnius standartus, trintume ribas. Besidomintys Lituanistikos programa puikiai žino, jog ankstesniuose programos variantuose būdavo pateikiamos kelios tyrimų tematikos. Šįkart norėjome parodyti, kokia įvairiapusė gali būti lituanistikos sritis. Kai kalbame apie humanitarinius, socialinius mokslus, turime nepamiršti, jog tai mokslai apie žmones ir jų gyvenimo kasdienybę, kuri gali būti suprasta labai plačiai ir skirtingais aspektais – nuo mikro- iki makrolygmens ar atvirkščiai. Mokslinių tyrimų rezultatai virsta knygomis, straipsniais, pranešimais, tikiuosi, ir parodomis ar tinklalaidėmis, pristatomi mokyklose, universitetų auditorijose.
Naujojoje Lituanistikos programoje, kitaip nei ankstesniais metais, išskiriamas visiškai naujas konkursinis finansavimas, kuris bus skirtas mokslo rezultatų populiarinimui. Ką tai reiškia? Mokslininkai kartu su kūrybininkais kviečiami ieškoti netradicinių būdų mokslo rezultatus pristatyti plačiajai auditorijai. Galbūt, tai galėtų būti performansas, animacija, tinklalaidė, komiksas, koncertas, bet kuri forma, padedanti prisidėti prie savo visuomenės formavimo, prie jos savimonės didinimo.
Svarbiausia, jog mokslininkas rašytų ne kitam mokslininkui, ką mes puikiai mokame daryti, bet ieškotų ir kitų būdų gana sudėtingus dalykus pristatyti paprastai ir visiems suprantamai, atraktyviai, kad tai nebūtų nuobodu.
Humanitarinių, socialinių mokslų specifika – dėkinga, nes vertybinė orientacija ir susikalbėjimas su visuomene, kalbėjimas apie pačią visuomenę jai suprantama kalba – vienas svarbiausių dalykų.
– Į kokius dar programos pokyčius norėtumėte atkreipti dėmesį?
– Be minėtų, išskirčiau dar du – tai programos atvėrimas platesniam institucijų ratui. Lituanistikos programa atsiveria visoms mokslo ir studijų institucijoms, taip pat ir visoms atminties institucijoms, tarp jų – ir krašto muziejams. Svarbiausiu kriterijumi čia tampa daktaro laipsnį turinčių tyrėjų buvimas šių institucijų komandose. Neabejojame, kad moksliniai tyrimai gali būti vykdomi visur, nepaisant institucijos statuso, svarbu, kad būtų mokslininkų, o šie turėtų tyrimams atlikti reikiamą infrastruktūrą ar žinotų, kur galėtų pasinaudoti jau esančia, o svarbiausia – inovatyvių idėjų ir ambicijų jas realizuoti.
Taip pat norėčiau paminėti ir biurokratinių sluoksnių mažinimą administruojant programą – nebelieka programos valdymo grupės, programos stebėsena ir su jos vykdymu susiję sprendimai lieka LMT Humanitarinių mokslų komiteto kompetencijoje.
Atnaujinimo data: 2024-12-04
Taip pat skaitykite:
Kai kalba tampa matoma: ar dirbtinis intelektas gali mažinti informacinę atskirtį?
LMT Briuselyje: nuo žinių valorizacijos iki didesnio mokslinių tyrimų poveikio Europoje
LMT atstovai Švedijoje gilinosi į kompetencijos centrų kūrimo ir tvarumo patirtis
Jau šį rudenį darbą pradės 89 jaunųjų mokslininkų vadovaujamos tyrimų komandos