Mokslinių tyrimų infrastruktūros

Mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) komisija yra nuolatinė Lietuvos mokslo tarybos komisija sudaryta mokslinių tyrimų infrastruktūrų klausimams nagrinėti (toliau – MTI komisija). Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 30.1, 30.2 ir 30.3 papunkčiai atitinkamai numato, kad MTI komisija teikia siūlymus Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui: „dėl Kelrodžio atnaujinimo, jo projekto, Kelrodžio įgyvendinimo“; „dėl MTI raidos Lietuvoje prioritetų ir strateginių raidos krypčių“ bei „dėl strateginių sprendimų, susijusių su Lietuvos MTI dalyvavimu tarptautinių MTI veikloje, Lietuvoje registruotų tarptautinių MTI ir Tikslinių MTI veikla“.

MTI komisijos sudėtį tvirtina Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. MTI komisiją sudaro 11 narių: 1 narį pasiūlo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 1 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, 3 – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 1 – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 3 – Lietuvos mokslo taryba, 1 – Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 1 – Valstybinių mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija. Komisijos narių kadencija – 5 metai. Pasibaigus Komisijos atitinkamų narių kadencijai, jos sudėtis atnaujinama kas 2,5 metų.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas patvirtino šios sudėties MTI komisiją:

1. Petras Rimantas Venskutonis – Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius (pirmininkas);
2. Laima Taparauskienė – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė (pirmininko pavaduotoja);
3. Liutauras Kraniauskas – Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas;
4. Aurelijus Leipus – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėjas;
5. Vaiva Lesauskaitė – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė mokslui;
6. Artūras Malysis – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas;
7. Regina Valutytė – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministrė;
8. Sigitas Rimkevičius – Lietuvos energetikos instituto direktorius;
9. Virginijus Šikšnys – Lietuvos mokslo tarybos Mokslo ir studijų politikos komiteto narys, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorius;
10. Saulius Olencevičius – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo ir mokslo klausimais;
11. Daiva Žaromskytė-Rastenė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė.

Vertindamos nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) pažangą, jų dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose ar galimybę konkuruoti pasaulyje, šalys nuolat atnaujina savo MTI kelrodžius. Pirmasis Lietuvos MTI kelrodis sudarytas 2011 metais. Pritaikius pasaulinius MTI kriterijus Lietuvos akademiniam laukui, Lietuvos MTI kelrodyje buvo įvardinti pirmieji akademiniai tinklai, kurie turimais ištekliais galėjo lygiuotis į tarptautines infrastruktūras. Taip buvo atvertos integracijos į tarptautines MTI galimybės.

Lietuvos MTI kelrodyje numatomos strateginės infrastruktūrų raidos kryptys, ilgalaikiai mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos ir vystymosi prioritetai. Kelrodis yra atnaujinamas ne rečiau kaip kas 4 metai. Kelrodis nėra mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimo dokumentas.

Kelrodyje pateikiami Lietuvai aktualių Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įtrauktų į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumo (ESFRI) parengtą Europos MTI kelrodį, taip pat kitų tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų atitikmenys, kuriuose tikslinga siekti Lietuvos narystės. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje MTI gali būti inicijuojamas, jei narystę inicijuojanti infrastruktūra yra įtraukta į Lietuvos MTI ir turi Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įtrauktos į ESFRI parengtą Europos MTI kelrodį arba kitos tarptautinės MTI atitikmenį.

Lietuvos MTI kelrodžiui sudaryti Lietuvos mokslo taryba periodiškai skelbia kvietimą mokslo ir studijų institucijoms ar jų grupėms teikti paraiškas. Kelrodžio paraiškas įvertina ekspertai. Tarybos MTI komisija, remdamasi ekspertų vertinimais, parengia Lietuvos MTI kelrodį ir teikia rekomendacijas Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui. Galutinai parengtas Kelrodžio projektas pristatomas Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai.  Po pristatymo Tarybos pirmininkas patvirtina Kelrodį.

• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis 2011 LT ir EN
• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis 2015 LT ir EN
• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis 2024 LT ir EN (patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2024 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-585 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų Kelrodžio 2024 patvirtinimo“)

Diskusijos dėl MTI raidos krypčių ir vieši Kelrodžio projekto aptarimai:

2019 m. – [1], [2], [3].

2024 m. – [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7], [8], [9], [10], [11], [12].

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros:

ESFRI kelrodis; nacionaliniai Europos MTI kelrodžiai. 

Narystė socialinių ir humanitarinių mokslų sričių tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose (MTI)

* ERIC – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (angl. European Research Infrastructure Consortium) – tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros juridinio asmens statusas, pripažįstamas visose ES valstybėse narėse.

Narystė gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų sričių MTI

**Tarptautinės MTI, turinčius kitokį nei ERIC teisinį statusą:

CERN ir EMBL turi EIRO statusą. EIRO – Europos tarpvyriausybinė mokslinių tyrimų organizacija (angl. European Intergovernmental Research Organisation) –  tarptautinė mokslo organizacija, įsteigta valstybių narių susitarimu, turinti teisinį subjektiškumą pagal tarptautinę viešąją teisę ir pripažįstama šalyse narėse; šias organizacijas vienija bendradarbiavimo platforma EIROforum;

EGI turi AISBL statusą. AISBL - tarptautinė ne pelno siekianti asociacija, įsteigta pagal Belgijos teisę (angl. International non-profit Association under Belgian law) - tarptautinis juridinio asmens statusas, leidžiantis vykdyti tarpvalstybinę veiklą mokslo, technologijų ar kitose srityse, reglamentuojamas Belgijos Karalystės teisės aktais; pripažinimas kitose ES valstybėse narėse taikomas pagal nacionalinius teisės aktus. 

Tikslinės MTI*

* Į Kelrodį įtrauktos Lietuvos MTI, pasitelktos valstybės valdymui aktualiems tyrimams ir kitoms veikloms vykdyti.