Mokslinių tyrimų infrastruktūros

Mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) komisija yra nuolatinė Lietuvos mokslo tarybos komisija sudaryta mokslinių tyrimų infrastruktūrų klausimams nagrinėti (toliau – MTI komisija). Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio sudarymo ir dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 33.1 ir 33.2 papunkčiai atitinkamai numato, kad MTI komisija: „teikia išvadas Tarybai dėl Kelrodžio atnaujinimo, jo projekto, siūlymus dėl Kelrodžio įgyvendinimo, Lietuvos MTI dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje, kitų Lietuvos MTI ir Lietuvos įsteigtų tarptautinių MTI plėtros aspektų;“ bei „teikia siūlymus Tarybai dėl strateginių MTI raidos krypčių ir ilgalaikių MTI politikos prioritetų, dėl strateginių MTI raidos krypčių ir ilgalaikių MTI politikos prioritetų“.

MTI komisijos sudėtį tvirtina Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. MTI komisiją sudaro 11 narių: 1 narį pasiūlo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 1 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, 3 – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 1 – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 3 – Lietuvos mokslo taryba, 1 – Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 1 – Valstybinių mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas (2024 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. V-191) patvirtino šios sudėties MTI komisiją:

1. Petras Rimantas Venskutonis – Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius (pirmininkas);
2. Laima Taparauskienė – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė (pirmininko pavaduotoja);
3. Liutauras Kraniauskas – Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas;
4. Aurelijus Leipus – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėjas;
5. Vaiva Lesauskaitė – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė mokslui;
6. Artūras Malysis – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas;
7. Justas Nugaras – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras;
8. Sigitas Rimkevičius – Lietuvos energetikos instituto direktorius;
9. Virginijus Šikšnys – Lietuvos mokslo tarybos Mokslo ir studijų politikos komiteto narys, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorius;
10. Jolanta Urbanovič – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja švietimo ir mokslo klausimais;
11. Daiva Žaromskytė-Rastenė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė.

MTI komisijos narių kadencija – 5 metai (išskyrus Aprašo 30 ir 31 punktas).

Vertindamos nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) pažangą, jų dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose ar galimybę konkuruoti pasaulyje, šalys nuolat atnaujina savo MTI kelrodžius. Pirmasis Lietuvos MTI kelrodis sudarytas 2011 metais. Pritaikius pasaulinius MTI kriterijus Lietuvos akademiniam laukui, Lietuvos MTI kelrodyje buvo įvardinti pirmieji akademiniai tinklai, kurie turimais ištekliais galėjo lygiuotis į tarptautines infrastruktūras. Taip buvo atvertos integracijos į tarptautines MTI galimybės.

Lietuvos MTI kelrodyje numatomos strateginės infrastruktūrų raidos kryptys, ilgalaikiai mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos ir vystymosi prioritetai. Kelrodis yra atnaujinamas ne rečiau kaip kas 4 metai. Kelrodis nėra mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimo dokumentas.

Kelrodyje pateikiami Lietuvai aktualių Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įtrauktų į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumo (ESFRI) parengtą Europos MTI kelrodį, taip pat kitų tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų atitikmenys, kuriuose tikslinga siekti Lietuvos narystės. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje MTI gali būti inicijuojamas, jei narystę inicijuojanti infrastruktūra yra įtraukta į Lietuvos MTI ir turi Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įtrauktos į ESFRI parengtą Europos MTI kelrodį arba kitos tarptautinės MTI atitikmenį.

Lietuvos MTI kelrodžiui sudaryti Lietuvos mokslo taryba periodiškai skelbia kvietimą mokslo ir studijų institucijoms ar jų grupėms teikti paraiškas. Kelrodžio paraiškas įvertina ekspertai. Tarybos MTI komisija, remdamasi ekspertų vertinimais, parengia Lietuvos MTI kelrodį ir teikia rekomendacijas Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui. Galutinai parengtas Kelrodžio projektas pristatomas Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai.  Po pristatymo Tarybos pirmininkas patvirtina Kelrodį.

• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis LT ir EN (Parengta 2015 m.)
• Informacija apie Lietuvos tyrimų infrastuktūras (Parengtas 2014 m.)
• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų sąrašas (Parengta 2014 m.)
• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis LT ir EN (Parengta 2011 m.)
• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis LT (Parengta 2024 m.)

Dokumentai MTI kelrodžiui atnaujinti (patekimo į kelrodį paraišką ir jos vertinimo formos reglamento prieduose):

• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio rengimo ir tvirtinimo reglamentas
• Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio sudarymo ir dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje tvarkos aprašas

Lietuvos MTI kelrodžio 2024 projekto aptarimo viešos diskusijos-susitikimo (2024 m. spalio 18 d.) medžiaga:

• Diskusijos susitikimo programa 
• Diskusijos-susitikimo medžiaga (pranešimas Nr. 1, pranešimas Nr. 2, pranešimas Nr. 3, pranešimas Nr. 4, pranešimas Nr. 5)

Vieša diskusija-susitikimas dėl Lietuvos MTI raidos krypčių (2024 m. liepos 1 d.) medžiaga:

• Diskusijos-susitikimo programa
• Diskusijos-susitikimo medžiaga (pranešimas Nr. 1, pranešimas Nr. 2, pranešimas Nr. 3)

Diskusijos dėl Lietuvos MTI raidos krypčių (2019 m. gegužės 20 d.) medžiaga:

• Diskusijos programa
• Pranešimas „Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politika“ (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija)
• Pranešimas „ESFRI politika ir Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio atnaujinimas“ (Lietuvos mokslo taryba)
• Pranešimas „Mokslinių tyrimų infrastruktūrų stebėsena ir vertinimas“ (MOSTA)

Aktualios nuorodos:

• Europos Komisijos mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklalapis
• Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumo (ESFRI) svetainė
• ESFRI mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis (2021)
• ESFRI dokumentai, ataskaitos
• Nacionaliniai mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiai

Narystė socialinių ir humanitarinių mokslų sričių tarptautinėse MTI

* ERIC – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (angl. European Research Infrastructure Consortium) – tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros juridinio asmens statusas, pripažįstamas visose ES valstybėse narėse.

Narystė gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų sričių MTI